Kaip pranešama, Hamburgo komercinio banko (HCOB) ir tyrimų instituto „S&P Global“ pirkimų vadybininkų indekso (PMI) vertė gruodį nukrito iki 47 punktų, palyginti su 47,6 punkto lapkritį. Bet kokia mažesnė nei 50 punktų PMI vertė liudija susitraukimą.
Analitikai perspėja, kad recesijos valiutos bloke rizika išlieka.
„Duomenys ir vėl piešia liūdną vaizdą, nes euro zonos ekonomika negeba pademonstruoti jokių aiškių atsigavimo ženklų, – pareiškė HCOB vyriausiasis ekonomistas Cyrusas de la Rubia. – Tikimybė, kad euro zona nuo trečio ketvirčio yra panirusi į recesiją, išlieka didelė.“
Remiantis oficialiais duomenimis, euro zonos ekonomika trečią ketvirtį susitraukė 0,1 proc.
Pasak „S&P Global“, antroje pagal dydį Europos Sąjungos (ES) ekonomikoje Prancūzijoje buvo užfiksuotas didžiausias verslo aktyvumo susitraukimas nuo 2013 m. kovo, neatsižvelgiant į pandeminį laikotarpį – tai paveikė gamybos ir paslaugų sektorius. Verslo aktyvumas taip pat nusmuko didžiausioje bloko ekonomikoje Vokietijoje.
Euro zonos PMI įvertis smunka jau septynis mėnesius iš eilės.
„Gruodžio PMI liudija gilėjančią recesiją ir rimstančią darbo rinką, tačiau kol kas nerodo lemiamų infliacinio spaudimo pokyčių, – pažymėjo įmonės „Capital Economics“ vyriausiasis Europos ekonomistas Andrew Kenninghamas. – Tačiau tikimės, kad ateinančiais mėnesiais tai pasikeis, recesijai tęsiantis.“
Infliacija euro zonoje lapkritį pasiekė 2,4 proc. ir priartėjo prie Europos centrinio banko (ECB) siekiamo 2 proc. lygio.
Bankas ketvirtadienį nusprendė nekeisti palūkanų normų ir perspėjo, kad kova su infliacija dar nesibaigė.
ECB taip pat nurodė prognozuojantis, kad euro zonos ekonomika šįmet išaugs 0,6 proc. – tai šiek tiek mažesnis skaičius, lyginant su ankstesne 0,7 proc. prognoze.
