Fondas, žinomas kaip Europos stabilumo mechanizmas (ESM), galės atlikti paskutinės skolinančios institucijos vaidmenį jau 2022 metais.
Planuojama sustiprinti ESM finansinį pajėgumą bei padidinti jo įgaliojimus prižiūrėti su sunkumais susidūrusias šalis.
Sukurtas euro zonos skolų krizės įkarštyje 2012 metais, ESM buvo naudojama siekiant sustabdyti šalių, įskaitant Graikiją, bankrotą.
„Yra sprendimų, ypač ES lygiu, kurie atrodo tokie techniniai, kad iš pradžių sunku suprasti jų politinį poveikį“, – pažymėjo Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas.
Jis teigė, kad susitarimas dėl ESM yra vienas iš tokių sprendimų, tačiau pridūrė: „ESM reforma stiprina eurą ir visą ES bankų sektorių“.
Nors praėjusiais metais euro zona susitarė dėl reformų, Italijos prieštaravimai iš pradžių nutraukė susitarimo įgyvendinimą, o vėliau deryboms sutrukdė kilusi koronaviruso pandemija.
ESM skolina valstybėms taikydamas subsidijuojamas palūkanas, o valstybės įsipareigoja pagerinti savo konkurencingumą ir konsoliduoti savo finansus.
Visgi fondas sulaukė gausios Italijos kritikos, kur kraštutinės dešiniosios partijos pavadino mechanizmą Briuselio kontrolės įrankiu.