Vaizdo konferencijos būdu posėdžiavę 19 narių ministrai sutiko, kad dar per anksti mažinti išlaidas, nes tai gali stabdyti ekonomikos atsigavimą.
„Esame vieningi ir ryžtingai stengiamės apsaugoti darbo vietas, kad apsaugotume verslą ir savo piliečius šiomis ūmios ir prailgusios sveikatos krizės dienomis“, – kalbėjo sakė Eurogrupės vadovas, Airijos finansų ministras Paschalis Donohoe.
Europa, kaip ir didžioji pasaulio dalis, patyrė rekordinę recesiją dėl COVID-19 pandemijos. Be to, vakcinavimo kampanijos nevyksta taip sklandžiai, kaip tikėtasi, nors vakcinavimas yra laikomas patikimiausiu būdu padėti ekonomikai grįžti į savo vėžes.
Atsižvelgdami į vakcinavimo kampanijos nesėkmes ir dalinių karantinų bangą visame žemyne, Eurogrupės ministrai teigė esantys pasirengę „ir toliau saugoti bloko ekonomiką“, taikydami „būtiną fiskalinės paramos lygį“.
„Kol kas ir tol, kol vyrauja nepaprastoji sveikatos padėtis, būtinybė taikyti plačias fiskalines priemones siekiant apsaugoti piliečius ir įmones išlieka“, – sakoma jų pranešime.
„Išliekant neapibrėžtumui dėl pandemijos raidos, būtina tęsti glaudų euro zonos fiskalinės politikos koordinavimą ir derinti veiksmus pereinant į ekonomikos atsigavimo fazę. Sutarėme, kad skatinančioji fiskalinė politika turi būti tęsiama tol, kol ekonomikos atsigavimas bus pakankamai tvirtas. Žinoma, svarbu užtikrinti, kad paramos priemonės būtų kuo taiklesnės ir efektyvesnės. Be to, kas irgi aiškiai pabrėžta ministrų pareiškime, tęsiant ekonomikos skatinimą svarbu nepamiršti fiskalinio tvarumo vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu ”, – pranešime komentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Nekartosime klaidų“
Ministrų sprendimas išlaikyti išlaidas labai skiriasi nuo padėties euro zonos skolų krizės metu, kai įtakingoji Vokietija reikalavo, kad jos partnerės euro zonoje laikytųsi subalansuoto biudžeto politikos.
„Mes nekartosime pastarosios krizės klaidų“, – kalbėjo Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni .
Šį kartą Vokietija pakeitė savo požiūrį ir liepą skatino ES patvirtinti atkūrimo planą, siekiantį 750 mlrd. eurų, kurį bendrai finansuoja 27 valstybės narės.
„Manau, kad būtų didelė klaida, jei <...> pakilimo pradžia, kuri, tikimės, prasidės netrukus po koronaviruso pandemijos pabaigos, būtų nutraukta...“ – pažymėjo Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas.
Vis dėlto ministrai pirmadienį nurodė, kad kelias į tvirtus finansus bus vėl rastas, kai tik įsibėgės bloko ekonomikos atsigavimas.
„Kai atsigavimas įsibėgės, euro zonos valstybės narės privalės spręsti išaugusio viešosios skolos lygio klausimą“, – sakoma pareiškime.
Ministrai taip pat atkreipė dėmesį į EK rekomendaciją iki 2022 metų pabaigos sustabdyti perteklinių išlaidų taisykles.
Tai leido šalims atsukti pinigų čiaupus, siekiant išgelbėti ekonomikas ir padėti įmonėms išgyventi pandemiją, nerizikuojant sulaukti Briuselio sankcijų.
Kaip nurodė Lietuos Finansų ministerija, pareiškime pažymima glaudaus fiskalinės politikos koordinavimo euro zonoje svarba. Remiantis EK kovo 3 d. komunikatu dėl fiskalinės politikos gairių, akcentuojamas įsipareigojimas tęsti skatinančią fiskalinę politiką šiais ir kitais metais, bei pabrėžiamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) teikiamos galimybės skatinant struktūrines reformas ir produktyvias investicijas.
Ekonomikos atsigavimo perspektyvoje pabrėžiamas taikytinų priemonių lankstumas, atsižvelgiant į kiekvienos šalies situaciją, bet tuo pačiu remiantis vidutinio ir ilgojo laikotarpio fiskalinio tvarumo sąlyga.
Tolesnis veiksmų koordinavimo etapas fiskalinės politikos srityje numatomas š. m. gegužės-birželio mėnesiais. EK paskelbus pavasario ekonomines prognozes, pateikus šalių narių Stabilumo programų vertinimus bei fiskalinės politikos rekomendacijas, bus priimami sprendimai dėl tolesnio Stabilumo ir augimo pakto (SAP) bendrosios išimties taikymo 2022 m.