Pastarasis euro kritimas susijęs su euro zonos valdžios atstovų nenoru ryžtingai ginti savo valiutos kursą.
Kai kurie iš jų teigia, kad priemonių intervencijai yra ir jos bet kuriuo metu gali būti panaudotos, tačiau Europos centrinis bankas intervencijos iki šiol nevykdė, ir dileriai abejoja, ar jis tam ryšis ir dabar.
Euro smukimą šiuo metu skatina ne tik sparčiau nei Europoje auganti JAV ekonomika, bet ir tai, kad kai kurie investuotojai atsisako investicijų eurais, kurios buvo įvykdytos remiantis prielaida, kad po įvedimo 1999-ųjų sausį euras bus stipri valiuta.
Dėl šios prielaidos itin nukentėjo Japonijos investuotojai. Jie galėtų palūkėti net metus kitus, tačiau pastaruoju metu stambūs Japonijos investuotojai buvo vieni aktyviausių rinkos dalyvių, pardavinėjusių eurus ir pirkusių Japonijos jenas - tai, ko gero, nusivylimo ženklas.
Atsižvelgiant į tai, euro atsigavimas gali būti ne toks jau ir ilgalaikis, net jei įvyktų Europos centrinio banko intervencija. Tai euro zonos valdžios atstovams gali būti dar vienas argumentas, kodėl nereikėtų imtis intervencijos.
Maždaug 9.00 val. Lietuvos laiku už eurą mokėta maždaug 0,8682 dolerio.