Latvija įsipareigojo didinti akcizą

Tiesa, verta paminėti, kad Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pareiškė, kad, atsakydama į Estijos sprendimą mažinti akcizą alkoholiui, Latvija imsis analogiškų priemonių ir pavadino tai „akcizų karu“.

Laidoje „DELFI diena“ laikinoji Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Gražina Belian tikino, kad alkoholio vartojimas šalyje mažėja.

„Alkoholio vartojimas mažėja, statistiškai tai vyksta nuo 2011 metų, tačiau drastiškesnis mažėjimas stebimas nuo 2017 metų. Žinoma, buvo daug priemonių, kurios padėjo tai pasiekti, tarp jų ir akcizai, sutrumpintas prekybos laikas, reklamos ribojimas. Visi nori staigaus efekto, bet pokyčiai vyksta po truputį. Pirmieji teigiami pokyčiai buvo fiksuojami sveikatos sektoriuje“, – kalbėjo G.Belian.

Latvijos vyriausybė tuo metu taip pat įsipareigojo akcizą didinti laipsniškai, kad išvengtų kontrabandos įsigalėjimo. „Mūsų nuostabai, Estijos vyriausybė ir parlamentas nusprendė pažeisti šį susitarimą.

Jie netikėtai planuoja smarkiai sumažinti akcizo mokestį. Jokiais būdais nenoriu akcizų karų su Estija, bet, jei estai pažeidžia susitarimus ir pradeda karą prieš mus, mums nieko kito nelieka, kaip tik atsakyti atitinkamu akcizo sumažinimu“, – po valdančiosios koalicijos partijų pasitarimo žurnalistams pareiškė K. Karinis.

Atsakė į latvių veiksmus

Laidoje „DELFI diena“ laikinoji Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Gražina Belian sakė, kad neteisinga būtų sakyti, kad vien ekonominiai rodikliai parodo, kur akcizų poveikis yra efektyvesnis.

„Naujausia statistika iš tiesų parodė teigiamas tendencijas. Visos priemonės, kurios buvo įteisintos, jos nenukrito iš kažkur, nebuvo sugalvotos kaip „išmislas“. Tas priemones naudojo šalys, į kurias mes ir norėjome lygiuotis. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys, Islandija. Buvo imtasi tų pačių priemonių, kurių skatino imtis ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Pas mus akcizų lygis yra labai panašus į tai, koks jis yra Latvijoje. Yra toks fenomenas, kalbant apie pasienio prekybą, jis, ko gero, buvo ir bus. Mes nuo jo nepabėgsime. Klausimas, kaip labai tas nuperkamo alkoholio kiekis gali pakenkti Lietuvos ekonomikai. Šiandien tokio didelio kenkimo mes nepastebime, akcizų surinkimas Lietuvoje yra tikrai geresnis negu estų, jis tikrai yra geresnis nei latvių.

© DELFI / Karolina Pansevič

Latviai kalba labai pragmatiškomis ir paprastomis temomis, bet kodėl latviai nekalba apie tas problemas, kurias jie turi sveikatos sektoriuje. Jeigu norima pamatuoti, ar tos įplaukos iš akcizų kažkiek tą žalą sumažina, tai galime pažiūrėti į 2016 metų Lietuvos pavyzdį. 2016 metais mūsų mokslininkai pabandė paskaičiuoti, kiek sudarė alkoholio žala, ir ne tik tiesioginė, bet ir netiesioginė. Pavyzdžiui, kiek kainuoja draudimo išmokos, kai yra padaroma avarija, kai kaltininkas yra neblaivus vairuotojas, kiek kainuoja įkalinimas, vaikų išlaikymas, kurie auga socialinės rizikos šeimose. Buvo suskaičiuota virš 325 milijonų eurų. Mokslininkų teigimu, tai buvo tik „kuklūs skaičiavimai“. Tuo tarpu akcizų buvo surinkta 82 milijonų mažiau. Aš noriu pasakyti, kad negalime remtis tik sausais skaičiais“, – laidoje „DELFI diena“ sakė G.Belian.

Moters teigimu, deja, iš Europos Sąjungos šalių vis dar išsiskiriame labai nemaloniame kontekste.

„Kontrolės, apribojimų poveikis pasireikš tik praėjus kažkuriam laikui. Dar vieneri, dveji metai. Aš manau, kad kalti ir mūsų įpročiai. Iš kitų Europos Sąjungos šalių pasižymime nesaikingumu, kai kalbama apie alkoholio suvartojimą“, – niūrų faktą konstatavo G.Belian.

Ypač daug smurto atvejų

Laidoje „DELFI diena“ Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis sakė, kad nors statistika sako, kad žmonės suvartoja mažiau alkoholio, nusikaltimų, ypač smurtinių, netrūksta ir dabar.

„Turbūt visiškai tiesioginės paralelės negalėtume išvesti. Apsvaigę ir girti asmenys yra pagrindiniai policijos klientai. Mūsų pareigūnai nuolat susiduria su tokiais žmonėmis. Prieš ateidamas į laidą dar kart pažiūrėjau į 2011 metų statistiką apie neblaivius vairuotojus.Žiūrėjau nuo 2013 metų iki dabar – statistika irgi mažėja.

Nešvarus alkoholis

© Shutterstock

Kita vertus, jeigu mes kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje, tai mes turime maždaug 50 proc. atvejų, kai tie žmonės buvo neblaivūs tuo metu, kai jie darė nusikalstamą veiką. Kai kuriose vietose, kur kalbama apie mažesnes pajamas turinčius žmones, paprastesnius įvykius, ten tų apsvaigusių asmenų tikrai yra daug“, – sakė valdybos viršininkas.

Dažnas neturi saiko

Valdybos viršininkas taip pat pabrėžė tai, kad dažnas žmogus vis dar nesuvokia, kas yra saikinga vartojimo kultūra.

„Nemažą dalį tų pažeidimų žmonės padaro neatsakingai vartodami alkoholį. Nesu labai kompeteteingas apie tai kalbėti, bet dar nedažnas žmogus sugeba saikingai vartoti alkoholį. Vienas žmogus gali mokėti išgerti alkoholio taurę ir sustoti, o kitas žmogus priešingai – net nemato ribų“, – sakė M.Akelaitis.

Jo teigimu, nusikalstamų veikų pobūdis, kurį padaro apgirtę asmenys, yra labai įvairus.

„Pavyzdžiui, jaunimas, kuris pavartojo alkoholio, visada randa viešoje erdvėje su kuo pakonfliktuoti, taip gimsta nusikalstama veika. Labai dažnai ir vairuotojai, kurie pavartojo alkoholio dar galvoja, kad gali vairuoti, bet pasirodo, kad tikrai nebegali ir tampa pažeidėju. Spektras pažeidimų yra labai didelis.