Europa susiduria su didžiausia recesija per bloko 63 metų istoriją, tad valstybės yra spaudžiamos atsižvelgti ne vien į savo interesus ir rasti būdų pakelti visą žemyną.
Per penktadienio virtualų viršūnių susitikimą turi būti aptartas Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pasiūlymas dėl 750 mlrd. eurų gaivinimo fondo, kuris, jei bus priimtas, žymės ES vienybei istorinį momentą.
Vadovai turėtų išdėstyti savo požiūrį į Europos Komisijos pasiūlymą rinkose pasiskolinti 750 milijardų, kad šiomis lėšomis būtų galima padėti skaudžiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms šalims, visų pirma Italijai ir Ispanijai.
Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 mlrd. eurų. Iš jų 3,9 mrd. eurų sudaro subsidijos, o 2,4 mlrd. eurų – galimos paskolos.
Tačiau planui griežtai nepritaria vadinamasis „taupusis ketvertas“: Nyderlandai, Švedija, Danija ir Austrija. Šios fiskalinę drausmę akcentuojančios šalys yra pažadėjusios kovoti už išlaidų pažabojimą. Jos nori mažesnio fondo ir siūlo pinigus skirti ne dotacijomis, o paskolomis, nes vėliau skolą reikės išmokėti visiems ES mokesčių mokėtojams.
„Aišku, kad per šį viršūnių susitikimą jokių svarbių susitarimų nesitikime“, – sakė vienas Vokietijos vyriausybės pareigūnas. Jo šalis liepos 1-ąją perims pirmininkavimą ES ir vadovaus deryboms.
„Žinome apie sunkumus. Tai bus didelis darbas“, – pridūrė pareigūnas.
Šaltinis Prancūzijoje penktadienio virtualų viršūnių susitikimą pavadino „apšilimu“, per kurį bus „pamatuota temperatūra“ prieš lyderiams sutariant dėl kompromiso liepos pabaigoje.
ES lyderiai taip pat kalbėsis apie 2021-2027 metų ES biudžetą.
Diplomatų teigimu, dauguma vadovų sutinka, kad vaizdo konferencija nelabai tinka tikroms deryboms, todėl penktadienį numatomas tik apsikeitimas nuomonėmis, o tikrosios derybos turėtų vykti lyderiams susitikus tiesiogiai liepos mėnesį.