Darbas prie septynerių metų ES biudžeto plano bus tęsiamas artimiausias savaites, pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy pasibaigus Briuselyje vykusioms Europos Sąjungos (ES) šalių deryboms dėl biudžeto.
"Kitas susitikimas greičiausiai vyks 2013 metų pradžioje, - pareiškė jis. - Galima sakyti, per šį sutikimą ES šalys kiek suartino savo pozicijas dėl bendrijos 2014-2020 m. biudžeto plano".
Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel per spaudos konferenciją pareiškė, kad per penktadienį Briuselyje pasibaigusį ES viršūnių susitikimą nebuvo šansų, kad bus pasiektas susitarimas dėl bendro ES biudžeto plano.
"Aš abejoju, ar ES valstybių ir vyriausybių vadovai buvo suaderinę savo pozicijas tiek, kad būtų buvę galima tikėtis bendro susitarimo per šį susitikimą", - pabrėžė ji.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas H. Van Rompuy 17.30 val. Lietuvos laiku nutraukė susitikimo plenarinės sesijos diskusijas, kai tapo aišku, kad svarstymas priėjo aklavietę - tiek dėl biudžeto dydžio, tiek dėl jo struktūros.
Ketvirtadienį ir penktadienį viršūnių susitikimo dalyviai nesėkmingai mėgino pasiekti kompromisą dėl tikslaus milijardinio biudžeto dydžio ir jo naudojimo. Remiantis naujausiu pasiūlymu, biudžetas turėjo būti 1008 mlrd. eurų. Tačiau kai kurios valstybės jį kritikavo kaip per didelį, praneša "Reuters".
D.Grybauskaitė: Naujasis ES biudžeto projektas bus mažesnis
Naujasis Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektas bus mažesnis nei buvo paskutinis pasiūlymas, kuriam nepritarė didžiosios Europos valstybės, penktadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
"Bus naujas pasiūlymas teikiamas jau su apkarpymais", - žurnalistams Briuselyje sakė prezidentė, be susitarimo pasibaigus deryboms. Kitas ES viršūnių susitikimas dėl 2014-2020 metų biudžeto bus rengiamas kitų metų pradžioje.
D.Grybauskaitės teigimu, Lietuvai teks susitaikyti su mažesniu ES biudžetu, nes to siekia daugiausia į bendrą iždą sumokančios šalys.
"Ne mes mokame, mes tik prašome. Ir aš manau, kad mes visi turime tai suprasti, kai norime, kad mums duotų daugiau", - kalbėjo šalies vadovė.
Prezidentės vertinimu, siūlymai, kad naujas septynerių metų biudžetas būtų mažesnis nei 2007-2013 metais "rodo ne tik požiūrį į Europą, bet pirmiausia tai, kad Europoje tikrai sudėtinga situacija".
"Istorijoje pirmą kartą siūloma iš viso, absoliučia prasme mažinti europinį biudžetą", - teigė D.Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, susitarimo dėl beveik trilijono eurų biudžeto pasiekti nepavyko, nes "pasiūlymas buvo nepriimtinas beveik visiems mokėtojams į Europos biudžetą".
"Atmosfera buvo labai taiki, barnių nebuvo, nes matomai skirtumai pernelyg dideli, todėl nebuvo dėl ko kariauti", - sakė D.Grybauskaitė.
Lietuvos pareigūnai penktadienį gana teigiamai vertino derybų metu pakoreguotą biudžetą, kuriame, lyginant su praeitos savaitės projektu, buvo padidinta parama Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, išmokos žemdirbiams bei numatyta išimtis struktūrinės paramos ribojimui, atsižvelgiant į ekonomikos nuosmukį 2009 metais.
Naktį pateiktas projektas numatė, kad IAE uždarymui iki 2020 metų būtų skirta 400 mln. eurų vietoje anksčiau siūlytų 210 mln., o struktūrinės paramos "lubos" būtų padidintos iki 2,59 proc. nuo BVP, kaip išimtis bendrai taisyklei, kad parama negalėtų viršyti 2,35 proc. BVP.
Į projektą taip pat įtraukta nauja nuostata, kad 2020 metais tiesioginės išmokos žemdirbiams turėtų siekti bent 196 eurus (677 litus) už hektarą. Tai - daugiau nei siūlyta anksčiau, nors ir mažiau nei prašė žemdirbių atstovai.
Pasak D.Grybauskaitės, žlugus susitikimui, šie skaičiai nebetenka prasmės.
"Jeigu susitarimo nėra, jokie tarpiniai dokumentai tiesiog neegzistuoja", - sakė prezidentė.
Garsiausiai už ES biudžeto karpymus pasisakė Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas). Jis reikalavo, kad biudžetas būtų sumažinti nuo 1,047 trilijono eurų iki 886 milijardų.
Iš ES gaunamos lėšos sudaro apie ketvirtį metinio Lietuvos biudžeto.
Reikalaudamas apkarpyti ES biudžeto išlaidas D.Cameronas nebuvo vienišas
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas penktadienį pareiškė nebuvęs vienintelis reikalavęs apkarpymų ES biudžete ir tvirtino kad jo požiūrį palaikė ir šiaurės Europos šalių grupė.
"Britanija nebuvo kažkokia vieniša aktorė", - sakė D.Cameronas per spaudos konferenciją po dviejų dienų derybų, pasibaigusių be susitarimo dėl septynerių metų išlaidų plano.
"Svarstomas projektas tiesiog nebuvo pakankamai geras, - pažymėjo jis. - Jis nebuvo pakankamas geras Britanijai, taip pat nepakankamai geras Vokietijai, Švedijai, Nyderlandams, Suomijai ir Danijai".
D.Cameronas grasino, kad Britanija pasinaudos veto teise, jeigu nebus patenkintas jo reikalavimas apkarpyti trilijoninį ES biudžetą, ypač sumažinant priedus ES biurokratams.
Beje, pernai veto teisė buvo panaudota gruodį svarstant fiskalinį paktą, ir tai supykdė daugelį Europoje; todėl šiemet D.Cameronas į tokios grasinančios diplomatijos ėmėsi dar prieš viršūnių susitikimą.
Penktadienio rytą jis susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u.