Nors miesto verslininkus, profsąjungos narius ir politikus vienijančios Trišalės tarybos nuostatuose parašyta, kad į jų pareigas įeina nagrinėti ir socialines, ir darbo rinkos problemas, tačiau didžioji dalis šią savaitę įvykusio tarybos posėdžio dalyvių kažkodėl nepanoro išklausyti, kokios problemos kamuoja prekybos ir pramogų centre „Babilonas“ įsikūrusios parduotuvės „Hyper Norfa“ darbuotojus.
Istorija apie tai, kaip minėtos parduotuvės darbuotojai buvo verčiami dirbti naktimis nemokamai – plauti patalpas, – neseniai nuskambėjo per visą šalį. Mat žmonėms pasiskundus Valstybinei darbo inspekcijai, o šiai atlikus patikrinimą ir už Darbo kodekso pažeidimus prekybos centro „Norfa“ direktoriui Virginijui Petraičiui skyrus tūkstančio litų administracinę baudą, šis nusprendė ją sumokėti ne iš asmeninių lėšų, kaip priklauso, o surinkti pinigus iš jį įskundusių darbuotojų.
Apie šį šokiruojantį nutikimą su Trišalės tarybos nariais norėjo pasikalbėti iš sostinės atvykę svečiai: Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO) pirmininkė Irina Judina bei Socialinių investicijų valdymo centro (SIVC) specialistas Tomas Tomilinas. Tačiau pokalbiui paprieštaravo Panevėžio darbdaviams Trišalėje taryboje atstovaujantys verslininkai ir kai kurie politikai, turintys savo verslą.
Neįžvelgė problemos svarbos
Trišalės tarybos pirmininkas verslininkas Jonas Gvazdauskas nenorą gilintis į žmonių, iš savo kišenės sumokėjusių jų viršininkui skirtą baudą, motyvavo tuo, kad klausimas nebuvo įtrauktas į posėdžio darbotvarkę. Be to, jo nuomone, gvildenti „Norfoje“ susikaupusias problemas privalo prekybos centro savininkai.
J. Gvazdauskas, pats turintis prekybos centrą, teigė, kad tarybai neprivalu nagrinėti darbdavių ir darbuotojų santykių ir kištis į privatų verslą. Jam antrino ir tarybos narys konservatorius Dainius Ožalas, mėsos parduotuvės savininkas. „Tai yra „Norfos“ klausimas ir jį reikia spręsti su darbdaviais arba į pagalbą kviestis Darbo inspekciją“, – aiškino politikas ir sakė, kad pats, kaip verslininkas, irgi būtent taip elgtųsi.
Tai gerokai nustebino svečius iš Vilniaus. T. Tomilinas ir I. Judina gūžčiojo pečiais ir bandė panevėžiečius įtikinti, jog ne kartą kituose miestuose tokiais klausimais bendravo būtent su trišalių tarybų nariais, bet nesėkmingai. Nebuvo išgirsta ir gilintis į „Norfos“ darbuotojų problemas siūliusi mažuma – profesinių sąjungų atstovai bei politikės Ingrida Mazaliauskienė ir Zita Kukuraitienė. Yra svarbesnių klausimų nei „Norfos“ darbuotojai, nukirto Trišalės tarybos pirmininkas J. Gvazdauskas.
Pasigedo žmogiškumo
SAMPRO pirmininkė I. Judina neslepia, kad jai nesuprantamas toks Panevėžio miesto trišalės tarybos atsiribojimas nuo skausmingų socialinių problemų.
„Toks Trišalės tarybos sprendimas įrodo, kad ginami ne paprasti panevėžiečiai, bet užstojami darbdaviai. Taip neturėtų būti, – samprotavo I. Judina. – Taryba turėjo įsigilinti į problemą; bent jau būtų išklausiusi, kas ir kaip. Tai būtų buvęs žmogiškas požiūris.“
Panašus nutikimas, SAMPRO pirmininkės teigimu, buvęs ir Vilniuje, bet šio miesto Trišalė taryba pasielgė kitaip – darbdavį, kuris šiurkščiai elgėsi su darbuotojais, pasikvietė pasikalbėti.
„Nors po pokalbio situacija toje įmonėje ir nepasikeitė, bet buvo bandymas spręsti bėdą, – sako I. Judina. – O Panevėžio trišalė taryba net neišklausė problemos!“
Viešnia teigė puikiai suvokianti, kodėl tokie tarybos nariai, kaip D. Ožalas, taip pasielgė.
„Jis pats verslininkas, – nesistebėjo politiko poelgiu profsąjungos atstovė. – Todėl jam neįdomi ir nesvarbi „Norfos“ darbuotojų problema. Tačiau, mano galva, elgtis vertėtų kitaip – išsiaiškinti, kokiomis vergiškomis sąlygomis dirba žmonės didžiuosiuose prekybos centruose. Juk jie priklauso tai pačiai bendruomenei. Tai kodėl negalima pasidomėti, kaip jie gyvena? Be to, bendraujant galima rasti ir sprendimo variantų. Dabar susidaro įspūdis, kad darbo jėga nėra branginama.“
Tuomet, anot I. Judinos, visiškai pasiteisina darbdavių posakis, kad jeigu nepaklusi darbdaviui, tau bus parodytos durys, už kurių stovi dešimtys norinčiųjų dirbti. „Privataus verslo savininkai tampa pusdieviais ir su darbuotojais elgiasi kaip su vergais“, – daro išvadą Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos vadovė.
Engia, nes žino, kad gali
SAMPRO vadovė priminė skandalingą laišką, kurį dar praėjusiais metais „Norfos“ savininkai išplatino savo parduotuvių direktoriams.
„Jame nedviprasmiškai reikalaujama įmonėje nesilaikyti įstatymų ir įteisinama faktinė vergovė, – aiškino I. Judina. – Be to, laiške aiškiai nurodoma, kaip be triukšmo galima atleisti darbuotojus ir keisti darbo tvarkos taisykles...“
Darbdaviai, anot I. Judinos, puikiai suvokia savo teises ir jas moka apginti.
„Todėl visai nesistebiu, kad užguiti „Norfos“ darbuotojai, uždirbantys vos per šešis ar septynis šimtus litų, nepuola ginti savo teisių – jie bijo netekti ir tų minimalių pajamų, – „Panevėžio balsui“ sakė viešnia iš Vilniaus. – Drąsiai galima sakyti, kad gyvename ne tik ekonominės, bet ir moralinės krizės akivaizdoje. Darbuotojus galima bauginti ir gąsdinti. Tuomet kyla klausimas: kokią vertę gali sukurti įbauginti darbuotojai?“
I. Judina nenustebo iš dienraščio žurnalistų išgirdusi informaciją, kad pasižymėjęs „Hyper Norfos“ Panevėžyje direktorius V. Petraitis jau nedirba parduotuvėje. SAMPRO lyderei buvo smalsu, ar išeidamas iš darbo jis bent grąžino darbuotojams iš jų surinktus pinigus. Paaiškinus, jog vadovas iš darbo išėjo vos tik sumokėjęs baudą, I. Judina buvo tiesmuka: „Jo pareiga buvo atsiskaityti su darbuotojais. Na, o jeigu neatsiskaitė, tai jau jo sąžinės reikalas.“
Užsiminus, kad po pastarųjų įvykių „Norfoje“ prekybos centro darbuotojai bijo būti atleisti iš darbo, I. Judina ramino: „Žinoma, darbdavys gali atleisti darbuotoją per penkias minutes. Tačiau norėčiau juos nuraminti: imsimės priemonių, jeigu taip atsitiks. Yra teismai, kuriuose galima spręsti skubotus atleidimus.“
Profesinės sąjungos atstovė pridūrė, kad jeigu taip atsitiktų, būtų paviešintos ir kitos parduotuvės problemos. „Jų, patikėkite, yra ne viena“, – neabejojo I. Judina.
Politika – darbdavių pusėje?
I. Judinos išsakytoms mintims visiškai pritarė ir SIVC specialistas, kuruojantis profsąjungas, T. Tomilinas: Trišalė taryba negali atsiriboti nuo įvykių „Norfoje“, kurioje dirba panevėžiečiai.
„Būtina tarpininkauti, – aiškino T. Tomilinas, kad reikia ieškoti būdų tartis su darbdaviais. – Kadangi Trišalėje taryboje darbuojasi ir politikai, ir darbdaviai, ir profsąjungos atstovai, įmanoma demokratiškai spręsti opias problemas ir privačiose įmonėse, tarp jų ir didžiuosiuose prekybos centruose. Jeigu tai nedaroma arba vengiama daryti, peršasi išvada, jog valdžia palaiko darbdavius, o pastarieji diktuoja sąlygas politikams.“
„Šiuo atveju, kai Trišalė taryba atsuka paprastiems darbuotojams nugarą, pastarieji supranta, kad jų problemos nedomina valdžios – jie paliekami darbdavių savivalei, – su kartėliu kalbėjo specialistas. – Taip paminami demokratijos principai.“
Gyvena baimėje
„Panevėžio balso“ anonimiškai pakalbinti prekybos centro „Hyper Norfa“ darbuotojai, prašę neskelbti pavardžių iš baimės prarasti darbą, patvirtino jau kuris laikas nebematantys savo direktoriaus. Tačiau į klausimą, ar V. Petraitis pareigų atsisakė savo noru, ar buvo atleistas, atsakyti negalėjo.
„Mums apie tai niekas nesako, – kalbėjo jie. – Galime tik tiek pasakyti: pinigų, kurie buvo iš mūsų surinkti baudai sumokėti, mums taip ir negrąžino. Be to, neaišku, kas turi tai padaryti. Galbūt tą rinkliavą ir ne jis organizavo? Dabar tai sudėtinga išsiaiškinti.“
Paprasti prekybos centro darbuotojai neslėpė esantys įbauginti.
„Ir ne šiaip įbauginti, – guodėsi jie. – Po šių įvykių darbe vyrauja labai slogios nuotaikos. Esame supriešinti. Bijome bendrauti, nes nežinome, ką pasieks ne vietoje ištarti žodžiai. Kai dirbi dvylika valandų ir vis ant kojų, į viską reaguoji kitaip – daug jautriau. Nuovargis daro savo.“
„Norfos“ darbuotojai pripažino, kad galbūt ir nebūtų įvykusi tokia istorija su Darbo inspekcijos patikrinimais, baudomis, jeigu parduotuvėje būtų buvęs iškabintas grafikas, kada darbuotojams reikės dirbti naktinėje pamainoje ir plauti prekybos centro patalpas. „Tokio grafiko nebuvo, todėl buvo pasiskųsta Darbo inspekcijai ir viskas iškilo į viešumą. Dabar grafikas yra. Pasirūpino, kad būtų pakabintas... Jaučiamės išnaudojami, bet daug kalbėti negalime. Branginame darbą, nors už jį gauname nedidelius atlyginimus. Be to, nesupaisysi, kodėl vieną mėnesį gauni didesnį užmokestį, o kitą mažesnį. Tiesiog įteikiamas lapelis, kuriame nurodyta atlyginimo suma. Niekas nepaaiškina, kodėl vieną kartą gauni per tūkstantį, o kitą – vos 700 litų, – tik žinome, kad alga skaičiuojama pagal tam tikrą formulę.“
Didžiausią nerimą žmonėms kelia galimybė būti atleistiems bet kurią akimirką ir net nesulaukus paaiškinimo, kodėl. „Tikimės, kad iki didžiųjų švenčių dar dirbsime, – vylėsi darbuotojai, – nes „Norfos“ savininkams tai būtų neparanku – nespėtų išmokyti naujokų. Bet kaip bus po Kalėdų, Naujųjų, neaišku. Todėl ir neramu dirbti, nes visiškai neaiškus likimas: ar turėsime darbą.“
Atsistatydino pats
Darius Ryliškis, „Norfos“ prekybos tinklo atstovas spaudai
„Norfos mažmena“ pradėjo tyrimą ir bando išsiaiškinti, kas įvyko „Hyper Norfoje“ Panevėžyje. Tačiau dar nepasibaigus tyrimui direktorius Virginijus Petraitis atsistatydino pats. Kadangi jis žengė tokį žingsnį, jam išeitinė išmoka pagal įstatymą nepriklauso, nes iš darbo pasitraukė savo noru.
Ar darbuotojams buvo sugrąžinti surinkti pinigai direktoriaus baudai sumokėti? Į tą klausimą atsakyti negaliu, nes pradėtas tyrimas dar nebaigtas.
O kodėl parduotuvėje nebuvo grafiko, kada naktinėje pamainoje privalo dirbti darbuotojai, atsakyti labai paprasta: kiekvienas parduotuvės direktorius turi atlikti savo pareigas tinkamai. Tai jo pareiga iškabinti grafiką, kaip turi dirbti pavaldiniai.“
