Jeigu pernai emigrantai namiškiams nusiuntė daugiau kaip milijardą eurų, tai šiemet galima tiek nesulaukti. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, šis rodiklis – žemiausias per dešimt metų, o drastišką mažėjimą lėmė tai, kad prieš euro įvedimą emigrantai Lietuvoje pirko nekilnojamąjį turtą, todėl siunčiamų pinigų sumos ir buvo rekordinės.

Tačiau pastaruoju metu mažėjančios perlaidos, anot ekonomisto, rodo ne tik nenorą gimtojoje šalyje pirkti būstą, bet ir gerėjančius gyventojų finansus. Šiais metais sumažėjo nedarbas, padidėjo užimtumas, pakilo algos.

Vis dėlto N. Mačiulis pastebi, kad emigracija vis dar tęsiasi, todėl tie, kam anksčiau reikėjo pinigų, patys išvyksta į užsienį.