Porą metų užsienyje dirbusi 24-erių Eglė Urbonavičiūtė sukauptas santaupas yra pasiryžusi investuoti į verslą Kaune. Mergina planuoja atidaryti kepyklėlę ir mėsinę, kuriose dirbtų po maždaug keturis darbuotojus.
Kol kas ji yra nusipirkusi žemės sklypą ir pradeda tvarkytis reikiamus dokumentus.
„Verslo pradžiai turiu pinigų, nes dirbau užsienyje ir turiu santaupų. Taip pat žadame iš banko pasiimti paskolą. Apie tai su banku jau kalbėjau, norėdama gauti paskolą turėsiu užstatyti savo žemę. Manau, kad idėja pasiteisins, todėl nėra labai baisu pradėti“, – penktadienį sutikta konferencijoje „Versli Lietuva“ pasakojo mergina.
Į renginį ji sako atėjusi, nes pamaniusi, kad reikėtų konsultacijų.
Paklausta, kaip sugalvojo imtis būtent tokio verslo, mergina sakė: „Tėvai nedarė (verslo – DELFI), bet seneliai žino, kaip dirbti su mėsa, kaip ją rūkyti. Matome, kad rinkoje tai būtų patrauklu“.
Būsimosios verslininkės nuomone, Lietuvoje verslą įkurti nėra lengva, nes jau pradžioje „būna daug popierizmo“.
Svarbiausia turėti idėją
Finansų ekonomiką studijuojantis 21-erių Evaldas savo verslą kurtų tada, kai turėtų idėją ir būtų išsiaiškinęs rinkos poreikį.
Tai jam atrodo sudėtingiausia dalis norint turėti nuosavą verslą.
„Domiuosi verslu, galbūt ateityje pats norėčiau įkurti savo įmonę. Atėjau pasisemti idėjų, sužinoti, kur jų galima būtų pasisemti. Galbūt po studijų būtų gerai kažkam padirbti, nes tai būtų gera patirtis pažiūrėti, kaip verslas veikia iš vidaus“, – ateities planais dalijosi Evaldas.
Jo nuomone, stereotipas apie tai, kad verslininkas yra kažkas nešvariai uždirbantis pinigus, jaunimui negalioja.
„Žiūrint į senesnius verslininkus labiau tas stereotipas gyvuoja, atrodo, kad jie monopolistai, naudojasi savo galia. Bet žiūrint į jauną verslininką, aš taip nemanyčiau. Mano požiūriu, jaunas verslininkas yra sąžiningai dirbantis žmogus“, – teigė vaikinas.
Kelerius metus – ir be pelno
Dėl to, kad idėja yra būsimo verslo pagrindas sutinka ir pirmakursė viešųjų ryšių ir verslo komunikacijos studentė Aistė
„Atėjau pasisemti idėjų, kokios jos gali būti Lietuvoje, kokios yra galimybės verslui plėtoti. Būtų įdomu turėti savo veikslą, jei žinočiau, kad aš tai galėčiau padaryti ir tai nereikalauja pernelyg didelių pastangų“, – DELFI sakė mergina.
Tačiau kol kas ji neįsivaizduoja, kokioje srityje norėtų dirbti, o sunkiausia jį pradėjus būtų sudominti visuomenę siūlomu produktu.
„Manyčiau, kad Lietuvoje plėtojant verslą sunkiausia būtų tai, kad esame ganėtinai maža šalis, turime pakankamai skeptiškai nusiteikusią visuomenę, kuri uždara naujovėms. Taip pat, matyt, mažai kas yra suinteresuoti lėšų skyrimu naujam verslui“, – svarstė studentė.
Dar vienas nežinomasis Aistei, kur imti pinigų verslo pradžiai. Ji mano, kad vienas šaltinių galėtų būti Europos Sąjungos lėšos.
Mergina tvirtina neturinti iliuzijų, kad tapęs verslininku iškart praturtėji.
„Tačiau svarbu užsispyrimas, entuziazmas, savo tikslo siekimas ir nenuleisti rankų. Nemanau, kad būtų toks verslą, kurį pradėjęs iškart susklestėtum. Tai reikalauja investicijų, laiko ir užsispyrimo“, – mintimis dalijosi pirmakursė.
„Verslios Lietuvos“ renginiuose galima buvo pamatyti nemažai moksleivių.
Vienuoliktokės Jogailė ir Aušrinė iš Jurbarko DELFI pasakojo į konferenciją atvykusios su 30 mokinių grupe,
Merginos pripažino, kad turėti savo verslą joms atrodo visai įdomu.
Įdomiausia sritis būtų dirbti kažką su finansais, bet apie savo verslo kūrimą dar ankstoka mąstyti, bet verslas man atrodo įdomu“, – sakė Jogailė.
„Jeigu nori kurti verslą, pirmiausiai turi turėti gerų idėjų. Dabar apie tai svarstyti dar anksti, nes pirma reikia gauti gerą išsilavinimą“, – prioritetus vardijo Aušrinė.
Verslo kūrimui – nuo 2 tūkst.Lt iki 1,2 mln. JAV dolerių
„Nemaža dalis ateinančių žino, ko nori, tačiau nežino, kokius pirmuosius žingsnius reikia žengti. Kai jauni verslininkai įsteigia įmones, jų norai tampa labai pragmatiški, nes jie pamato, kad yra pirmi žingsniai, kurie įprastai būna sunkūs, kurį laiką tenka gyventi be pelno, sudėtingomis arba karo sąlygomis. Tačiau tai juos labai motyvuoja žengti tolesnius žingsnius. Tie, kurie sunkiau pradeda pradžioje, lengviau gyvena kituose etapuose, nes supranta, kad reikia taupyti, optimizuoti išlaidas. Taigi kuo didesnis alkis pradžioje, tuo didesnė sėkmė tolesniuose etapuose“, – kalbėjo jis.
Į „Verslią Lietuvą“ besikreipiančius būsimus verslininkus galima suskirstyti į tris grupes: turintys idėją, bet neturintys pinigų, turintys idėją ir žinantys, iš kur pasiskolinti bei turintys idėją ir pinigų, uždirbtų užsienyje.
„Gausia kategorija yra tų, kurie su verslo idėja ieško pinigų, o kitos dvi išsidalija po lygiai“, – pripažino D. Varkulevičius.
Paklaustas, kiek kainuoja įsteigti verslą, pašnekovas atsakė: „Čia lygiai toks pat klausimas, kaip paklaustumėte, kiek kainuoja nupirkti automobilį. Yra verslai, kurie nereikalauja daug pinigų, yra verslai, kurie jų reikalauja daug. Man teko girdėti nuo poros tūkstančių litų iki 1,2 mln. JAV dolerių“.
„Verslios Lietuvos“ ryšių su visuomene koordinatorė Ingrida Šulcienė pastebi, kad iš užsienio grįžę emigrantai būna drąsesni ir nebijo rizikuoti.
„Bendraudami su regionais jaučiame, kad grįžtantys emigrantai, sukaupę šiek tiek kapitalo, turi daugiau drąsos. Prasideda tendencija, kad užsienyje pabuvę žmonės, pasisėmę verslo idėjų ir užsidirbę pradinio kapitalo, drąsiau kuria verslus“, – sakė ji.
Nemokamas „Verslios Lietuvos“ konsultacijas gavęs būsimasis verslininkas įmonę turi įsteigti per pusę metų, tačiau jokių sankcijų nenumatyta, jei žmogus šio reikalavimo ir neįgyvendins.
Rinkos tyrimų bendrovės „Rait“ apklausa parodė, kad 83 proc. 16-25 metų jaunuolių ateityje norėtų būti verslininkais.
Per 2011 m. su „Verslios Lietuvos“ pagalba įsteigta 400 įmonių, maždaug dešimtadalis visų naujų Lietuvos bendrovių.
