aA
Lietuvoje artimiausiais metais rasis naujų elektroninių mokėjimo būdų, o technologinius sprendimus rinksis daugiau gyventojų, tačiau grynieji pinigai atsiskaitymuose vyraus dar kurį laiką, teigia rinkos dalyviai ir ekspertai.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasak kai kurių specialistų, nors technologijos suteikia vis daugiau galimybių, kartais praverčia ir popieriniai banknotai.

„Grynųjų pinigų nematau kaip problemos. Turėjome ne vieną technologinį sutrikimą, kai sutrinka ryšys, bankinės sistemos, elektros tiekimas ir mes liekame gatvėje basi, be galimybės nusipirkti pieno vaikams“, – BNS sakė informacinių technologijų (IT) ekspertas Marius Pareščius.

Ateities perspektyva – be kasininkų ar savitarnos kasų

BNS kalbinti verslo atstovai ir IT žinovai prognozuoja, kad ilgainiui atsiskaitymų už prekes ir paslaugas trukmė ir veiksmų skaičius sumažės iki minimumo. Kita vertus, verslas neturėtų puoselėti iliuzijų, kad ateityje vartotojai, pagauti momentinio troškimo, taps gerokai išlaidesni.

„Emocijomis paremto pirkimo tikriausiai norėtų bet kuris pardavėjas („užsimaniau... ir turiu“), tačiau tikėtina, kad ateities pirkėjas sugebės atpažinti savo vidinius „kompulsyvaus pirkimo“ signalus ir elgsis išmintingai. Todėl visokeriopos paslaugos, nors ir perkamos, ir parduodamos mobiliųjų piniginių pagalba, netaps masinėmis“, – BNS sakė Lietuvos inovacijų centro viešasis konsultantas, technologijų perdavimo, visuotinių tendencijų ir įžvalgų ekspertas Gintaras Labutis.

Mokėjimų platformą „MoQ“ valdančios bendrovės vadovė Monika Rimkūnaitė-Bložė teigė, kad ši atsiskaitymo priemonė jau palengvino internetinės prekybos klientų galimybę įsigyti prekių, o ilgainiui bus pasiūlyta ir naujų paslaugų.

„Kodėl gi mes degalinėje, užvažiavę tik kavos, negalime atsiskaityti čia ir dabar prie kavos aparato, neprieidami prie kasos? Jau praktiškai prasidėjusi tokio produkto gamyba (...) Pavasarį, planuojame, kad į „MoQ“ programėlę vartotojas galės įsidėti arba susieti tam tikras lojalumo korteles, kas reikš, kad mokant tam tikroje vietoje iš karto bus mokėjimo metu pritaikoma konkreti lojalumo kortelė“, – sakė trijų šalies mobiliojo ryšio operatorių įkurtos ir valdomos bendrovės „Mobilieji mokėjimai“ vadovė.

Anot jos, ateityje gali būti ir kitų QR kodu paremtų atsiskaitymų, tarkime, matant renginio afišą galima būtų iškart įsigyti ir bilietą į kiną ar spektaklį.

Savo ruožtu M. Pareščius priduria, kad jau per porą metų galėtų rastis parduotuvių, kuriose nebus kasininkų ar net savitarnos kasų.

„Tu prisikrauni vežimėlį, pravažiuoji pro vadinamuosius vartelius su savo vežimėliu ir nuo tavo sąskaitos nuskaitoma. „Amazon“ jau turi šitas technologijas, Lietuvoje taip pat mačiau šias iniciatyvas. Vietoj savitarnos kasų turėsime kiekvieną prekę su unikaliu lipduku, skleidžiančiu radijo signalą ir turėsime visą krepšelį suskaičiuotą“, – prognozavo ekspertas.

Lietuva – tarp pažangesnių šalių, bet tobulėti yra kur

Ekspertai Lietuvos pažangą elektroninių mokėjimų srityje linkę vertinti palyginti gerai.

„Žinodamas pagrindines tendencijas (angl. megatrends) elektroninių mokėjimų srityje, galėčiau teigti, kad Lietuva gali būti pozicionuojama kaip daug pažengusi šalis, gerai atliepianti į šios srities visuotines tendencijas (...) Lietuva, mano vertinimu, galėtų būti pasiekusi iki 5 proc. visų mokėjimų „mobiliosiomis piniginėmis“. Tačiau, aišku, kad ateitis gali būti visiškai kitokia“, – komentuoja G. Labutis.

Tuo metu M. Pareščius sako, jog bendras elektroninių mokėjimų populiarumas šalyje auga beveik 20 metų – nuo 2000-ųjų, jie sudaro apie trečdalį mokėjimų rinkos.

„Manau, kad šiuo metu rinkos pasisotinimas yra 30-40 proc., ir viskas augs po truputį. (...) Žiūrint chronologiškai, tai anksčiau mikromokėjimams naudotos SMS žinutės, galėjai atsisiųsti į telefoną skambučio melodiją. Technologijos keičiasi: iš SMS viskas persivertė į mobiliąsias aplikacijas. (Lietuva – BNS) – progresyvi šalis. Gal kai kuriais atvejais šiek tiek lėčiau, nei šalys su didesniu vartotojų skaičiumi, bet judame, nestovime vietoje“, – sakė M. Pareščius.

Vis dėlto, kalbant apie konkrečias technologijas, Lietuvoje esama ir apribojimų.

„NFC (angl. Near field communication) yra tiktai tam tikruose telefonuose – NFC kaip technologija, neturi licencijos Lietuvoje naudoti „Apple“ telefonus, nors kitose šalyse yra. „Apple“ nelicencijuoja Lietuvos – lietuviški bankai per maži, klientų apimtis maža. Kaip pavyzdys, Ukrainoje ir Europoje be problemų atsiskaitinėju tiek „Apple“ telefonu, tiek laikrodžiu“, – sakė M. Pareščius.

„Swedbank“ atstovai, pernai rugsėjį pristatę klientams bekontakčio atsiskaitymo telefonu galimybę (tai yra, virtualizavus jame bekontaktę kortelę ir pasitelkiant NFC), taip pat informavo, kad „Apple“ kompanijos pagamintų telefonų naudotojams dar teks palaukti šios paslaugos, tačiau telefonų su „Android“ sistema turėtojams ji jau veikia.

Pasak M. Rimkūnaitės-Bložės, „MoQ“ – šiuo metu skaičiuojanti apie 40 tūkst. vartotojų ir artimiausiu metu „išeinanti iš „beta“ versijos“ – orientuota į QR kodą, tačiau neatmetama galimybė, jog bus žvelgiama ir į kitus technologinius sprendimus.

„Tai yra standartas, kuris leidžia mums įprogramuoti, „įsiųti“ į tą QR kodą tai, ką mes sugalvojame. „MoQ“ pretenduoja būti daugiau nei dar vienas atsiskaitymo būdas. (...) Tačiau NFC technologija lieka mūsų planuose ir galvosime, kaip kliento „kelionę“ padaryti kuo patogesnę, paprastesnę. Tikrai nesakome „ne“, – sakė „Mobiliųjų mokėjimų“ vadovė.

Technologijos grynųjų pinigų veikiausiai neišstums

Lietuvos inovacijų centro ekspertas G. Labutis teigia, jog mokėjimų grynaisiais pinigais dalies mažėjimas bendrajame mokėjimų portfelyje – visuotinė tendencija, tačiau nevertėtų daryti išvadų, kad popierinių banknotų piniginėje nebeliks.

„Nesitikėkime, kad grynųjų neliks. Pateiksiu vieną pavyzdį: išaugus elektros energijos ar kibernetinių grėsmių lygmeniui grynieji pinigai gali tapti vienu iš riziką valdančių ir visuomenės atsparumą didinančių veiksnių“, – sakė G. Labutis.

Pasak M. Pareščiaus, elektroniniai mokėjimai dominuos dar negreitai.

„Dėl populiarumo, manau, kad „Revolut“ yra šioje vietoje Lietuvoje numeris vienas, toliau yra „Paysera“, kuris taip pat turi korteles ir galimybę atsiskaityti mobiliuoju telefonu (...). Manau, kad tam (skaitmeninių mokėjimų masiniam išpopuliarėjimui – BNS) reikės penkmečio ar dešimtmečio. Vis tiek visąlaik liks dalis pinigų, kurie bus mokami kitais būdais“, – sakė IT žinovas.

Savo ruožtu „MoQ“ vadovė M. Rimkūnaitė-Bložė teigė besitikinti kuo spartesnio elektroninių atsiskaitymų įsivyravimo, tačiau tai vis dėlto pareikalaus laiko.

„Grynųjų pinigų paslaugos vis labiau brangsta ir jie tampa vis mažiau prieinami – bankai kuo toliau, tuo mažiau turi skyrių, kur atliekamos grynųjų pinigų operacijos (...) Manau, kad per ateinantį penkmetį skaitmeninių atsiskaitymų populiarumas ryškiai augs, tačiau, kad grynųjų pinigų apskritai neliks rinkoje, aš nedrįsčiau taip prognozuoti“, – sakė M. Rimkūnaitė-Bložė.

Jos teigimu, dalis vyresnių žmonių sunkiau prisitaiko prie pokyčių, be to, yra verslo sričių, kurioms dėl vienokių ar kitokių priežasčių sunkiau atsisakyti grynų pinigų.

„Žinant, kad mūsų (Lietuvos – BNS) dar apie 70 proc. atsiskaitymų vyksta grynaisiais pinigais, čia erdvės turime labai daug“, – kalbėdama apie skaitmeninių mokėjimų perspektyvas pridūrė ji.

Lietuvos bankas šią savaitę paskelbė, kad šalyje sparčiai daugėja gyventojų, už prekes ir paslaugas atsiskaitančių kortele ar per internetinę bankininkystę, taip pat mobiliuoju telefonu.

Pasak centrinio banko apklausos, žmonės taip pat gerokai dažniau renkasi alternatyvias mokėjimų paslaugas – el. pinigų įstaigas, finansinių technologijų (fintech) įmones.

Mokėjimo kortelę pernai turėjo 90 proc. visų apklaustų gyventojų, sparčiai – nuo 14 iki 49 proc. – augo bekontaktes mokėjimo korteles turinčių žmonių.

Kartu daugiau korteles turinčių žmonių pasigenda galimybės jomis atsiskaityti turguje, mugėse, grožio ir kosmetologijos salonuose, viešajame transporte. Daugėja gyventojų, norinčių atsiskaityti mobiliuoju telefonu.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
2.3333
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Parduotuvių darbo laikas per Velykas: kai kurios visai nedirbs (76)

Šiemet ne visi prekybos centrai per šventes lauks pirkėjų. Vis dėlto, nors pirmąją šv. Velykų...

Teismas turės iš naujo nagrinėti „Telia“ ir AVAKA ginčą (1)

Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti integruotų komunikacijų bendrovės „...

Per Velykas tikriausiai keliausite pas artimuosius: degalinių kainų tyrimas populiariausiose degalinėse (8)

Velykos - didžiausia ir gražiausia pavasario šventė. Velykos, kaip ir Kalėdos, yra šeimos...

Daliai parduotuvių dirbant per Velykas, Seime vėl inicijuojamas draudimas (26)

Kai kuriems prekybos tinklams ketinant dirbti pirmąją Velykų dieną, kai kurie Seimo nariai žada...

Emigrantai išsakė, kas Lietuvoje blogai ir kodėl paliko tėvynę (946)

Žmonės iš Lietuvos emigruoja ne tik dėl ekonominių priežasčių. Jie, kaip parodė Vytauto...

Top naujienos

Antanas Saulaitis – apie lietuvius, šventes ir nuodėmes: pasižiūri į žmones ir negali žinoti, ar čia laidotuvės, ar Velykos (25)

„Vienoje šeimoje buvo keturios mergytės, jos kiekvieną dieną sutaupė po vieną saldainį per...

Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: nedraudžiame muštis, gerti ar rūkyti (9)

Naujininkai, vienas prieštaringiausiai vertinamų sostinės mikrorajonų, pamažu atgimsta....

Orai: pirmąją Velykų dieną gamtą gaivins lietus (3)

Po ilgokai užsitęsusio sausringo laikotarpio, pirmąją Velykų dieną pagaliau žemę drėkins lietus.

Rinkimų kampanija Ukrainoje pranoko visus Kremliaus lūkesčius (512)

Artėjant prezidento rinkimams , kampanijos pačios tapo informacinio karo dalyvėmis, ir tai labai...

Doveika skurdo statistikoje norėtų išskirti dar vieną skaičių: kiek yra tinginių? (444)

Vasarį Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje 75 proc. žmonių teigia esą laimingi,...

80-metis radiologas seniai svajoja apie pensiją, bet išeiti dar negali: turi patarimą, kaip ilgiau gyventi (73)

„Mes, radiologai, juokaujame, kad mūsų tokia profesija, jog reikia turėti geras akis ir vieną...

Siaubingo Paryžiaus katedros gaisro tyrime – pirmosios išvados (247)

Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą praėjusį...

Maža kaimo krautuvėlė prie didelio kelio: su pirkinių sąrašais čia sugrįžta net iš kitų miestų (11)

Talačkonių parduotuvė , priklausanti tiems patiems šeimininkams, kaip ir Ustukių malūnas ,...

Mokslininkai: protėvių poravimasis su kitomis žmonių rūšimis keitė mūsų genus (42)

Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su...

Absurdiškiausi patarimai sekso tema kitados pateikti kaip labai rimtos rekomendacijos (14)

Įvairiuose gyvenimo būdo, psichologiniuose ir pramoginiuose žurnaluose galima rasti galybę kartais...