To dar nėra buvę
Beveik visose Girbutkių kaimo sodybose – šuliniai ištuštėję. Per visą dieną galima pasemti vos kibirą vandens, esą jo likę vos apie 10 centimetrų. Gyventojai sako, kad taip dar nėra niekada buvę, nors sausrų buvo ir anksčiau.
„Kad taip dingtų visam kaimui, tai pirmą kartą“, – dalijosi moteris.
„Mano šulinys nėra labai gilus, tai mes visą laiką turėdavome problemų, bet, kai kaimynų tokie gilūs šuliniai ir staigiai dingsta vanduo, tai čia yra mums kažkas nesuprantamo“, – jai antrino kita kaimo gyventoja.
Geriamąjį vandenį gyventojai perka, o buityje bando suktis su lietaus vandeniu. Deja, ir jo nėra į valias.
„Vaikams ir anūkams perkame vandenį, taupome, vis tiek yra daug anūkų, tai ir skalbtis reikia, ir valgymui“, – teigė Girbutkių gyventoja.
„Laistymui, daržams – lietaus vanduo ir dar tvenkinuką turime mažą, bet jis jau irgi dabar beveik tuščias, tai, kad žuvytės išgyventų, nesemiu net iš ten, saugau“, – dalijosi kita.
Kaltina šalia esantį karjerą
Vien su sausra gyventojai vandens dingimo nesieja. Anot girbutkišių, vandens sumažėjo po gausių sprogdinimų greta esančiame naujame karjere.
„Liepos pradžioje tik nugriaudėjo, net langai sudrebėjo ir po to semti reikia, kibirą įleidi į šulinį, ištrauki – tuščias“, – pasakojo vyras.
„Pastebėjau, kai pradėjo jie čia bombarduoti. Žiūriu, kad skalbimo mašina nebedirba, nebepaima vandens. Jie tik atsirado, pradėjo sprogdinti ir prasidėjo. Dabar trečia ar ketvirta savaitė“, – teigė kaimo gyventojas Algirdas.
Algirdas pasakojo, kad anksčiau šioje sodyboje gyveno jo brolis ir tėvai, bet vandens taupyti niekada nereikėjo, o šiemet net agurkai kartūs dėl vandens stygiaus. Juos lietaus vandeniu vyras laistė tik retkarčiais.
„Kiek kas gyveno, nebuvo tokio atvejo“, – teigė jis.
Kiek arčiau karjero gyvenanti Inga, vandens neturi jau metus laiko. Moters teigimu, šulinys išseko pradėjus veikti karjerui.
„Gyvename 10 metų, iki tol – nieko nebuvo. Vandens užteko, viskas buvo gerai, o dabar, kai karjeras pernai metais atsikėlė čia ir pradėjo sprogdinti pamažu, savaitė – ir dingo vanduo“, – teigė ji.
Be vandens gyventojai verčiasi sunkiai.
„Prausiamės, maudomės, drabužius skalbiame iš upės atneštu vandeniu, o, kad valgyti gerti – iš Pakruojo parsivežame“, – teigė Inga.
Geologai vietinių gyventojų kaltinimus neigia
Geologų nuomone, vandens sumažėjimas su verslu nesusijęs, tačiau tikslios priežastys paaiškės tik po mokslininkų tyrimų.
„Geologijos tarnyba įvardino, kad tai neturėtų būti poveikis būtent dolomito kasimo, nes paviršutinių sluoksnių jie nejudina ir, jeigu gręžinys yra įgręžtas į dolomitą, tai irgi vandens fonai tie yra nesusiję“, – tvirtino Pakruojo rajono meras Saulius Margis.
Paskelbus ekstremalią situaciją, gyventojams suskubo padėti rajono valdžia. Vandeniui savivaldybė aprūpino apie pusšimtį žmonių.
„Dalis gyventojų jį susipylė į talpyklas, kurie turėjo, o daliai gyventojų buvo supiltas vanduo į šulinius. Deja, šuliniuose vanduo per parą laiko dingo“, – teigė Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Veliulis.
Atsargas reikės vis pildyti. Tam savivaldybė jau užsakė specialių vandens talpyklų, o po specialistų tyrimų valdžia imsis ilgalaikių sprendimo būdų. Gyventojams įrengs gręžinius, gilins šulinius arba atves centralizuotą vandentiekį. Tikimasi, kad situaciją pagerins ir sinoptikų žadamas lietus, tačiau Pakruojo rajone daug molio, kuris neleidžia lietaus vandeniui susigerti, tad jis tiesiog nuteka šalin.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
