Mažėtų mokestinė našta
Šiandien Lietuvoje trūksta paskatų dirbantiems ir auginantiems vaikus, taip „Delfi“ visai neseniai kalbėjo prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Jis komentavo, kad valdančiųjų pateiktoje mokesčių reformoje didesni su tuo susiję pokyčiai nenumatyti, todėl prezidentas rudenį teiks savo siūlymą, kuriame bus siekiama palengvinti vaikus auginančių mokestinę naštą.
„Trūksta, kad mokesčių reforma atsižvelgtų į tai, ar mokesčių mokėtojas augina vaikus.
Trūksta paskatų dirbantiems ir vaikus auginantiems asmenims, šeimoms. Buvo Vyriausybės pažadas, numatytas programoje, kad mokesčių reforma turi atsižvelgti į vadinamą išlaikytinių skaičių. Pačioje reformoje priemonės nėra, bet prezidentas siūlo idėją, kad atsirastų papildomas neapmokestinamas pajamų dydis (PNPD) už vaikus, kuris galėtų siekti 87 Eur“, – kalbėjo jis.
Aiškinta, kad ši priemonė suformuotų tam tikrus netekimus biudžete, bet jie galėtų būti padengti, jei naujoje mokesčių reformoje būtų įtvirtinti aukštų pajamų progresyvumo pasiūlymai.
„Jei asmuo augina du vaikus ir uždirba minimalią algą, tokiam asmeniui, įtvirtinus PNPD, jo neapmokestinamas bendras dydis kitais metais susilygintų su MMA“, – sakė V. Augustinavičius.
Čibirienė: nesame tokie jau turtingi
Lietuvos auditorių ir buhalterių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė tikino nepritarianti tokiam siūlymui ir aiškino, kad PNPD auginantiems vaikus Lietuvoje jau egzistavo.
Jis buvo panaikintas, kai nuspręsta įvesti vaiko pinigus, nuo 2018-ųjų.
„Viena iš PNPD panaikinimo priežasčių buvo, kad VMI buvo sudėtinga su sistemomis. Visi deklaravo, kad turi vaikų ir tokius duomenis pateikdavo buhalterijai. Buhalterija buvo neįgali patikrinti, ar tai tų žmonių vaikai, ar žmonės patys juos augina, ar yra išsiskyrę ir moka alimentus. Tai reiškia, kad PNPD buvo taikomas kone visiems.
Galiausiai, vėliau suvedus galus paaiškėjo, kad vaikų yra daug daugiau nei jų yra iš tikrųjų ir žmonės sukčiaudavo. PNDP buvo pritaikyta daugiau, koją kišo kontrolės trūkumas“, – teigė ji ir pridūrė, kad tokiu atveju VMI reikėtų turėti atskirą sistemą, kurioje matytų, kas iš tėvų augina vaiką.
Antras dalykas, kaip sakė, susijęs su paramos tikslingumu.
„PNPD už vaikus taikydavo ir tie, kuriems jis nereikalingas, o paimdavo tik todėl, kad valstybė duodavo. Kitaip tariant, tai buvo ir pasiturintys asmenys, kurie finansiškai stabiliai gerai gyvena, o PNPD nepagerindavo vaiko gerbūvio.
Nesame tokie jau turtingi. Būtų labai gerai, jei valstybė nežiūrėdama kokia tėvų finansinė padėtis duotų pinigų vaiko išlaikymui, bet nesame tiek finansiškai stiprūs“, – svarstė D. Čibirienė.
Ji kalbėjo, kad pirmiausia reikėtų galvoti apie tuos vaikus, kurie yra sudėtingoje padėtyje, kurie negali sau leisti tiek, kiek kiti.
„Gal jie namuose net neturi kompiuterio, mobiliojo telofono“, – teigė atstovė.
Ji ragino nepamiršti, kad prie viso šio skatinimo dar lieka ir vaiko pinigai, kurie šiuo metu siekia 85,75 Eur.
„Ir buhalteriškai viskas gali būti komplikuota, nes tada turėtume vienus darbuotojus su vienu NPD, kitus su PNPD“, – teigė D. Čibirienė ir pridūrė, kad gyventojai PNPD galimai net nesuprastų ir neįvertintų, kaip papildomos paskatos.
Lieka neatsakytų klausimų
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Reda Simonaitytė-Mikulė kalbėjo, kad kol kas nėra aišku, ar grąžinus PNPD, prezidentūra siūlytų atsisakyti vaiko pinigų, ar būtų palikti abu pagalbos įrankiai.
„Prezidentūra teigia, kad biudžeto praradimai bus atpirkti surinktomis lėšomis iš naujo pajamų šaltinio – papildomų gyventojų pajamų mokesčio tarifų aukštoms gyventojo jungtinėms pajamoms.
Tai reikš didesnį visų pajamų apmokestinimą, įskaitant ir dividendų, dėl ko gali nukentėti šalies investicinė aplinka. Tikimasi, jog papildomas NPD padės greičiau suvienodinti NPD su minimaliąja mėnesine alga (MMA) šeimoms, auginančioms du vaikus. NPD ir MMA suvienodinimas yra svarbus ne tik šeimoms, bet ir visiems gyventojams, kuris, jei įgyvendintas visuotinai, efektyviausiai didintų pajamas mažiausiai uždirbantiems be papildomų pasekmių ekonomikai“, – teigė ji.
Visgi, kaip aiškino, nepagrįstas gyventojų į socialines grupes skirstymas, sudarant skirtingas apmokestinimo sąlygas, nėra ir negali būti tvarios, paprastos ir nuoseklios mokesčių sistemos bruožas.
„Mokesčių sistema turėtų būti orientuota į ateitį – nuspėjama ir proporcinė, tam, kad gyventojai galėtų lengviau apskaičiuoti savo mokesčių naštą ir ją planuoti, taip daugiau investuoti, didinti našumą ir inovacijas“, – sakė ekspertė.
