Bent kelių laisvų dienų būtų galima ir atsisakyti
Kaip pastebėjo Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, Lietuva yra šalis, turinti bene daugiausiai nedarbo dienų visoje Europoje.
„Jų peržiūra, tikėtina, būtų tikslinga, nes turime tokias keistas dienas, kaip lapkričio 2 diena, gegužės 1 diena, Joninės. Tai yra tokios dienos, kurios, iš tiesų, galbūt galėtų ir pranykti atostogų metu“, – svarstė jis.
M. Dubnikovas paaiškino, kodėl, jo manymu, tokių laisvadienių būtų galima atsisakyti. Pasak pašnekovo, papildomos laisvos dienos neretai sukelia ir tam tikrų nemalonumų.
„Tiems žmonėms, kurie organizuoja darbą, tas masinis išvažiavimas sukelia tam tikrų problemų. Galėtume galbūt diskutuoti apie tam tikras atostogas, kai žmogus pats pasirenka, kada jam patogu atostogauti. Daug žalingiau yra, kai visa Lietuva atostogauja. Supraskime, kad, kai yra gamyba, kai yra darbai, nuo kurių negalima atsitraukti – juos įvykdyti darosi labai sudėtinga“, – teigė M. Dubnikovas.
Tiesa, kalbant apie tai, kiek tam tikrų šventinių dienų atsisakymas leistų papildomai prisidėti prie šalies gynybos biudžeto, kurio šiuo metu mums tikrai reikia didesnio, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas siūlė situacijos pernelyg nepoliarizuoti.
„Aš manau, kad gynybos biudžetas – jį galima papildyti vieninteliu keliu, tai yra peržiūrint mokesčius, pridedant tą 1 procentą prie PVM, GPM ir pelno mokesčio, kad tiek verslas, tiek visuomenė prisidėtų.
Atostogų atsisakymas arba tos vienos dienos atsisakymas – jis duotų žmonėms daugiau pajamų, nes, sutikime, dirbantis žmogus – jis uždirba, o atostogaujantis žmogus – jis išleidžia“, – teigė M. Dubnikovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad visko „sukarti“ ant gynybos biudžeto čia nereikėtų.
„Mes, man atrodo, paskutiniu metu vien apie gynybos biudžetą kalbame ir diskredituojame tas diskusijas, kurios yra rimtos. Mokesčių peržiūra – ji galėtų duoti, tarkime, virš pusės milijardo eurų pajamų į biudžetą, kuris galėtų būti nukreiptas į gynybą“, – teigė pašnekovas.
Siūlo atsižvelgti į visai kitus dalykus
Savo įžvalgomis dėl tam tikrų papildomų darbo dienų atsiradimo pasidalijo ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
„Tas, kas mokykloje praėjo bent jau 4 matematikos klases, gali pasiskaičiuoti, kad, iš esmės, šitas pasiūlymas jokio ekonominio didesnio naudingumo į biudžetą per daug neneš, o vieninteliai, kas gaus naudą iš šio pasiūlymo – tai mūsų verslas. Jie išvengs dvigubo apmokėjimo per šventines dienas ir privers darbuotojus dirbti daugiau, su jau dabar padidintais krūviais, ir atsisakyti poilsio“, – teigė ji.
Pašnekovė pakomentavo, kokį efektą tokie pokyčiai sukeltų darbuotojams.
„Darbuotojas praras sveikatą ir nebūtinai tas sveikatos praradimas kažkiek pasitarnaus mūsų gynybos stiprinimui“, – tvirtino I. Ruginienė.
Ji pabrėžė ir dar vieną svarbų dalyką.
„Man atrodo, kad šiandien mes turime kalbėti apie didesnį poilsio dienų skaičių, nes kasmetinių atostogų mes turime tik minimumą. Jau laikas kalbėti apie tai, kad mes turime susikoncentruoti į investicijas į darbuotojus ir saugoti jų sveikatą, nes visuomenė senėja ir mums vis ilgiau reikės to paties darbuotojo, toje pačioje darbo vietoje“, – teigė I. Ruginienė.
O štai dabar girdimus pasiūlymus ji įvardijo kaip ciniškus.
„Man atrodo, verslas su savo ciniškais pasiūlymais turi pasėdėti nusiraminimo kėdutėje ir pagaliau mes turime grįžti prie normalios diskusijos. Jeigu kalbame apie sustiprintą gynybą ir gynybos mokestį, tai tam yra sumažintas pelno mokestis, kurį galėtume grąžinti iš 15 į 20 procentų ir pagaliau kalbėti apie didelių pajamų didesnį apmokestinimą“, – atkreipė dėmesį I. Ruginienė.
Ir nors dažnai yra girdima kritika, kad lietuviai yra tie, kurie turi bene daugiausiai laisvų dienų per metus, I. Ruginienė su tokia kritika teigė nesutinkanti.
„Čia yra visiška nesąmonė. Čia yra verslo manipuliacijos, vėlgi, priverčiant darbuotojus dirbti daugiau ir už mažą atlyginimą. Kaip ir sakiau, tegul nusiramina ir pagaliau sėdame, kalbame konstruktyviai šiuo klausimu, nes visi supranta saugumo svarbą, visi supranta, kad šiai dienai geopolitinė padėtis yra labai jautri ir mes turime visi daug prisidėti, bet tai neturėtų būti PVM mokestis, o, taip sakant, turi būti sustabdytas kelias lengvų lengvatų dalinimui verslui“, – pastebėjo ji.
Visą reportažą rasite LNK portale:
