Praėjusią savaitę DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims paskelbė komentarą, kuriame teigė, kad nors bendras kainų lygis Lietuvoje sudaro apie du trečdalius Europos vidurkio, o pagal darbo užmokestį lietuviai driekiasi Europos Sąjungos rikiuotės gale, maisto produktams išleidžia tiek pat, kiek vidutinis europietis.
J. Rojaka DELFI sakė, kad maisto kainas šalyje būtų galima sumažinti priimant įstatymą, kuris draustų išmesti maisto produktus ir priverstų juos tam tikromis sąlygomis realizuoti.
„Pavyzdžiui, per paskutinę jų galiojimo laiko dieną. Manau, tokios akcijos galėtų gerokai atpiginti maisto prekes“, – svarstė ji.
Pašnekovė pridūrė, jog specialiais pasiūlymais galėtų pasinaudoti pensininkai ir kiti gyventojai, kurie gali sau leisti į parduotuvę ateiti (darbo) dienos metu.
Yra Vyriausybės programoje
Apie tai, kad imsis aktyvių ir ambicingų priemonių maisto švaistymui mažinti prieš Seimo rinkimus žadėjo juos laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Padėsime savivaldybėms organizuoti maisto atliekų surinkimo sistemą ir diegsime priemones,
sudarančias sąlygas mažinti maisto atliekų susidarymą“, – savo rinkiminėje programoje teigė jie.
Taip pat žadėta, kad Prancūzijos pavyzdžiu bus priimtas įstatymas, įpareigojantis prekybos centrus mažinti išmetamo maisto kiekius, besibaigiančio galiojimo maistą privalomai atiduoti gyvūnų prieglaudoms, o ilgai negendančius maisto produktus – labdaros organizacijoms.
Šis punktas išliko ir septynioliktosios Vyriausybės programoje. Tiesa, šiek tie sutrumpėjęs – be Prancūzijos pavyzdžio.
Apie ydingą maisto švaistymą anksčiau yra kalbėjęs ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Maisto švaistymas pasiekė stulbinamą mastą. Mūsų protėviai, kurie maistą laikė šventu ir sukalbėdavo maldą prieš sėsdami prie pietų stalo, pašiurptų nuo šiandieninių vartojimo įpročių“, – 2016 metų pradžioje rašė jis.
Prekybos tinklai formuoja įpročius
Seimo narys Tomas Tomilinas DELFI sakė, kad Aplinkos ministerija dėl maisto švaistymo šiuo metu yra sudariusi tarpžinybinę darbo grupę ir numačiusi priemonių planą, tačiau draudimo išmesti maistą artimiausioje perspektyvoje nėra.
„Vyksta konsultacijos su priimančiomis organizacijomis ir visi choru sako, kad sprendžiant logistines problemas ir taip to maisto labai daug. Galima sumažinti be prievartos. Prekybos tinklai apie tai kalba ir yra pasiruošę tai daryti“, – kalbėjo jis.
DELFI primena, kad 2016 metais Prancūzijoje įsigaliojo įstatymas, kuris įpareigojo prekybos tinklus neparduotą maistą atiduoti labdarai.
Pradėjus svarstyti apie tokios priemonės aktualumą Lietuvoje, prieš ją pasisakė paramą maistu renkantis „Maisto bankas“. Jo atstovų teigimu, vietos tinklai savanoriškai dalyvauja labdaroje ir jiems tokių priemonių nereikia.
„Maisto bankas“ taip pat nurodė į „Eurostat“ statistiką, kuri rodo, jog net 49 proc. išmetamo maisto tenka namų ūkiams, 37 proc. – gamintojams, o prekybininkams tenka tik 7 proc.
T. Tomilinas aiškino, kad apie maisto švaistymą rinkimų programoje kalbėjo ne dėl to, kad to draudimas jį išmesti sumažintų kainas, kaip siūlo J. Rojaka.
„Pasiūlymas atsirado dėl to, kad maisto švaistymą matėme kaip didžiulę problemą. Ne tiek dėl maisto kainos, kiek dėl negatyvaus vartotojų visuomenės atspalvio. Matėme Prancūzijos pavyzdį ir sakėme, kad galime tuo keliu eiti“, – priminė jis.
Tačiau Seimo narys teigė, kad, kiek suprato pokalbių su Aplinkos ministru Kęstučiu Navicku metu, galimybė labiau reguliuoti prekybos tinklų veiklą neatmetama.
„Akivaizdu, kad mūsų vartojimo įpročius formuoja prekybos tinklai. Tradicinis lietuvis nebuvo linkęs išmesti tiek daug, bet gyvenimas pasikeitę ir mes praktiškai kasdien esame to didelio šaldytuvo (prekybos centro) įkaitai, – kalbėjo jis. – Reklama, įpakavimas, išdėliojimas, pjaustymas, rinkodara, prekės ženklo kūrimas – tiek yra priemonių, tikslingos politikos šiame sektoriuje. Todėl yra labai normalu visuomenėje ir tarp politikų brandinti atsakomųjų priemonių planą.“
Kodėl taip brangu?
J. Rojaka komentare teigė, kad kol maistui Lietuvoje bus išleidžiama tiek, kiek Jungtinėje Karalystėje arba Vokietijoje, spręsti nelygybės ir emigracijos klausimus bus itin sudėtinga.
Ji taip pat įvardijo kelias aukštų maisto kainų priežastis. Viena jų – silpna žemės ūkio bendrovių koncentracija, prastas jų našumas.
„Pavyzdžiui, pieno produktai Estijoje yra šiek tiek pigesni dėl to, kad pas juos pieniškų karvių ūkiai yra didesni ir jiems to pieno supirkimas yra gerokai pigesnis nei Lietuvoje. Mūsų smulkesni ūkiai, deja, nelabai gali pasiekti masto ekonomijos. Pas estus perversmas įvyko praktiškai prieš dešimtmetį, o mes atrodome bene silpniausiai ES“, – DELFI paaiškino ekonomistė.
J. Rojakos teigimu, didesnes maisto kainas Lietuvoje lemia ir aukštesnės energetikos kainos gamintojams.
„Jos prisidėdavo labai ilgą laiką. Pastaruoju metu kreivės pajudėjo mūsų naudai, bet pramonininkai vis dar skundžiasi, kad jiems energetiniai ištekliai (elektros energija, dujos) Lietuvoje kainuoja brangiau nei jų konkurentams Latvijoje ir Estijoje“, – komentavo pašnekovė.
Ekonomistė sukritikavo ir maisto produktų kainodarą Lietuvoje.
„Kadangi daug yra sudedamųjų dalių – gamintojai visi kiti prisideda savo dalį ir tai, kad mes neturime didesnio konglomerato reiškia, kad lietuviškos prekės mūsų rinkoje yra netgi brangesnės nei importinės“, – sakė J. Rojaka.
Ji taip pat abejojo duonos kainų pagrįstumu. Ekonomistė paaiškino, kad duonos kepalo kaina susideda iš daugelio dalių, tarp jų – ir grūdai, kurie Lietuvoje pakankamai pigūs.
„Apie 30 proc. sudaro dujų kaina. Jeigu perkame brangesnes dujas nei latviai, tai automatiškai kelia savikainą“, – sakė ji.
PVM lengvatų atsisakė
Praėjusią savaitę Vyriausybė pranešė, kad kol kas apie įvairias PVM lengvatas, kurių pateikė dar praėjusios kadencijos Seimas, nebus kalbama.
Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad jų racionalumas bus peržiūrėtas rengiant visos mokesčių sistemos pertvarką, kurios planas turėtų būti paskelbtas iki šių metų liepos.
„Dėl PVM lengvatų atsisakymo puikiai suprantu – būtų labai didelis praradimas biudžetui. Toms reformoms, kurias Vyriausybė nusimačiusi daryti artimiausiais metais, tikrai prireiks papildomų lėšų“, – komentavo J. Rojaka.
Ji pridūrė, kad daugelio kitų ES šalių PVM lengvatos maistui yra iš seniau. „Ne tik maisto produktams. Kūdikių prekės apmokestinamos lengvatiniu PVM Latvijoje. Jungtinėje Karalystėje kūdikių drabužiams, avalynei, sauskelnėms išvis netaikomas PVM“, – pasakojo ji.
S. Skvernelis anksčiau yra įvardijęs dar vieną pasiūlymą maisto kainoms mažinti. Gruodį pristatydamas Vyriausybės programą Seime jis kalbėjo apie prekybos centrų decentralizaciją.
„Nes atsiradus naujam rinkos žaidėjui, kainomis buvo sureaguota tiesiog. Prekybos centrų koncentracijos mažinimas, kurią turime per didelę, daugiau nei 30 proc., yra vienas iš būdų mažinti maisto produktų kainas“, – aiškino jis.
Tačiau J. Rojaka sakė, kad nėra garantijos, jog mažėjanti prekybos tinklų koncentracija iš esmės galėtų sumažinti maisto produktų kainas.
„Iš vienos pusės, didelis prekybos centras uždusina smulkųjį verslininką. Kita vertus, matome, kad smulkusis verslas neparduoda labai pigiai, pavyzdžiui, turguje“, – sakė ji.
Ekonomistė pridūrė, kad dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus šalyje – gana ribotos galimybės, kad į šalį ateitų naujas prekybos tinklas, kaip „Lidl“.
Statistikos departamento duomenimis, infliacija Lietuvoje 2016 metais sudarė 1,6 proc.
Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius šalyje pernai išaugo 7,9 proc. arba 57 eurais, po mokesčių – 46 eurais.
Atlyginimų mediana buvo 594 eurai – pusė dirbančiųjų uždirba mažiau už šią sumą, kita pusė – daugiau.
