„Buvo spėliojama, kad gal net visu procentu pakels. Rinkos net šiek tiek atsikvėpė, kad nebuvo tokio neigiamo siurprizo. Federalinis rezervas signalizuoja, kad jeigu reikės, ir toliau palūkanas kels tokiu pat tempu, kol infliacija sumažės ir jie pasieks 2 proc. infliacijos tikslą“, – ketvirtadienį „Delfi“ televizijai sakė V. Šimkus.
Anot ekonomisto, recesijos nerimas JAV ir euro zonoje jau artimiausiu metu gali priversti pinigų politikos formuotus pakeisti kryptį.
„Rinkos dvejoja tokiu centrinio banko pasiryžimu. Įskaičiuojama, kad jau 2023 m. palūkanos turėtų mažėti, nes daugėja ekonomikos silpnumo ženklų“, – pridūrė jis.
Pasak V. Šimkaus, Europos centrinis bankas (ECB) taip pat bus priverstas atsitraukti ir pristabdyti palūkanų kėlimą.
„Šiuo metu tikimasi, kad Europos Centrinis Bankas padidins palūkanas iki 1,25-1,5 proc. Kelis mėnesius atgal tie lūkesčiai buvo gerokai didesni, kad ECB pasieks ir 2,5 proc. ir daugiau. Tai lūkesčiai jau yra sumažėję dėl prastėjančių makroekonominių aplinkybių euro zonoje“, – aiškino ekonomistas.
Jo teigimu, „Swedbank“ ekspertai prognozuoja, kad euro zonos pinigų politikos formuotojai palūkanas dar padidins rugsėjo, spalio ir gruodžio Valdančiosios tarybos posėdžiuose.
„Bet po to, prastėjanti makroekonominė situacija ir sumažėjusi infliacija ko gero privers ECB pristabdyti tempus“, – tvirtino V. Šimkus.
Siekdamas pažaboti aukščiausią per keturis dešimtmečius infliaciją, FED trečiadienį vėl pakėlė bazinę palūkanų normą 75 baziniais punktais, iki 2,25–2,5 proc. Tai jau ketvirtasis šios palūkanų normos padidinimas nuo šių metų pradžios.
Nors FED pažymėjo, kad esama ženklų, jog JAV ekonomika lėtėja, bankas užsiminė apie planus toliau didinti skolinimosi išlaidas. „Infliacija šiuo metu gerokai per aukšta“, – žurnalistams teigė FED vadovas Jerome'as Powellas ir pridūrė, kad kito banko Atvirosios rinkos komiteto susitikimo metu gali būti susitarta dėl dar vieno „neįprastai didelio“ palūkanų normų padidinimo.
Tuo metu praėjusį ketvirtadienį Frankfurte posėdžiavusi ECB Valdančioji taryba pirmą kartą per vienuolika metų apsisprendė padidinti bazinių palūkanų normas 0,5 proc. punkto.
Nuo liepos 27 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos lygios 0,5 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos siekia 0,75 proc., o indėlių palūkanų normos sudaro 0,00 proc.
Banko pranešime taip pat akcentuojama, kad kituose Valdančiosios tarybos posėdžiuose bus tikslinga tęsti palūkanų normų normalizavimą. Toks žengtas didesnis pradinis žingsnis, išeinant iš neigiamų palūkanų normų teritorijos, sudaro prielaidas, kad ateityje konkrečius sprendimus dėl palūkanų normų Valdančioji taryba galėtų priimti atskirai per kiekvieną posėdį.
