„Kiek CO2 gamybos procese į atmosferą išmetama – tiek ta prekė apmokestinama“, – antradienį per „Swedbank“ ekonomikos apžvalgą sakė jis.
N. Mačiulis pastebėjo, kad apie naująjį mokestį turėtų susimąstyti visos įmonės.
„Ar gaminamos trąšos, ar maisto produktai, ar baldai – kiek gamybos procese yra į atmosferą išmetama anglies dvideginio? Kurioje vietoje galima gamybos procesą patobulinti? Kokių investicijų reikia tam, kad tarša sumažėtų?“ – klausimus vardijo ekonomistas.
N. Mačiulis pabrėžė, kad vienas pagrindinių naujojo mokesčio iššūkių bus užtikrinti tai, jog jis galiotų visame pasaulyje pagamintoms prekėms, t. y. ne tik Europos Sąjungoje, bet ir už jos ribų.
„Svarbiausia, kad jis būtų taikomas ir importuojamoms prekėms, kad nebūtų diskriminuojami ES gamintojai.
Tokiam mokesčiui priešinasi Kinija ir JAV, čia ir yra didžiausias sunkumas. Reikia neįsivelti į prekybos karą su šiomis šalimis“, – sakė jis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas sakė, kad vienas naujojo mokesčio tikslų – finansuoti 750 mlrd. eurų ES gelbėjimo planą. Tai susiję su koronaviruso pandemija.
„Fiskalinė politika, kurios ėmėsi vyriausybės, yra mūsų modernioje istorijoje nematyto masto. Euro zonos pavyzdys – apie 8 ar 10 proc. BVP skiriama ekonomikos skatinimui. Daugeliu atveju, tai pilnai kompensuoja praradimus dėl to, kad privatus sektorius mažiau investuoja ir gyventojai turi mažiau galimybių išleisti pinigus.
Svarbu, kad Europai pavyko sutarti dėl bendrų išlaidų. T. y. ne tik nacionalinės vyriausybės skolinasi, bet ir ES gelbėjimo planas duos nemažą impulsą tiek per negrąžintinas tiesiogines išmokas, tiek per galimybes pasiskolinti palankiomis sąlygomis“, – sakė N. Mačiulis.
Jis pridūrė, kad tokio pobūdžio fiskalinis skatinimas sukuria unikalias galimybes nukreipti pinigus ne šiaip į trumpalaikį paskatinimą, bet į išliekamas pasekmes visam dešimtmečiui, o galbūt ir ateities kartoms.
„Dėl to Europos Komisija, rengdama gelbėjimo planą, labai aiškiai sudėliojo gaires, kur tie pinigai turėtų būti išleisti. Vienas svarbiausių prioritetų – žaliosios ekonomikos skatinimas. Tai ne tik atsinaujinanti energetika, bet ir apskritai gamybos, paslaugų procesai, kai kuo mažiau išskiriama anglies dvideginio, kitokios taršos“, – sakė ekonomistas.
Kaip žinia, liepos pabaigoje Europos Vadovų Taryba susitarė dėl 750 mlrd. eurų vertės ES ekonomikos gaivinimo plano ir daugiametės finansinės programos 2021–2027 metams (1,1 mlrd. eurų). Juos dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ir šalių narių nacionaliniai parlamentai.
