Jis svarstė, kad alternatyviai būtų galima tiesiog tokia suma padidinti dabar veikiančias universalias išmokas už vaikus.
„Dabar vaiko pinigai yra 85,75 euro per mėnesį – nepriklausomai nuo tėvų užimtumo, jų veiklos pobūdžio ir pajamų. (…) Sakoma, kad papildomu NPD bus skatinama gyventojus dirbti, o ne susirinkti vaiko pinigus. Logikos yra, bet tada reiktų vieno skaičiaus – kiek iš tėvų, kuriems dabar pervedami vaiko pinigai, yra nedirbantys?
Jeigu tai 5 ar 10 proc. nuo visų vaikų tėvų, ar dėl to verta keisti sistemą? Jeigu daugiau, gal ir taip? Ir ar tas pradinis 17 eurų keis tėvų motyvaciją dirbti?“ – feisbuke rašė T. Povilauskas.
Jis pridūrė, kad paprasčiausia alternatyva visada yra padidinti dabartinius vaiko pinigus 17,4 euro, nes tada nereikėtų jokių papildomų administracinių resursų.
„Ir ar tai reikštų, kad vaiko pinigai nebekeičiami, o didinamas tik papildomas NPD? Iki berods 2018 metų, kai buvo taikomas papildomas NPD, problema buvo tai, kad tėvai, vykdantys savarankišką veiklą, pinigus atgaudavo tik pateikus metines pajamų deklaracijas. Ar dabar būtų kitaip?“ – svarstė ekonomistas.
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė anksčiau teigė, kad šalies vadovas siūlo įvesti šeimos mokesčio lengvatą ir taip mažinti nelygybę bei neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) artinti prie minimalios mėnesinės algos (MMA) – kas yra strateginis tikslas.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad Prezidentūros siūlymas įvesti šeimos mokesčio lengvatą yra diskutuotinas, bet pastaraisiais metais yra nueita kitu – vaiko pinigų keliu ir vienos priemonės keisti kita nebereikėtų. Taip pat, pasak jos, Prezidentūra turėtų nurodyti kiek toks sprendimas kainuotų biudžetui ir koks būtų pajamų šaltinis.
Prezidentūros siūlymą taip pat kritikavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė ir premjerės patarėjas Raimondas Kuodis.
