„Žiūrint iš duomenų, nieko blogo, ko gero, mūsų nelaukia. Jei nenutiks jokių blogų įvykių pasaulyje (...) galėsime gan gerai sutikti naujus metus“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė A. Bartkus.
Ekonomistas pažymėjo, jog šiuo metu gan stipri yra darbo rinka – pavyzdžiui, lyginant šių metų pirmąjį ketvirtį su analogišku laikotarpiu pernai, registruotų laisvų darbo vietų yra 14 229 daugiau, liepą, pasak jo, šalyje buvo 5 719 bedarbių mažiau nei lygiai prie metus.
„Tai yra labai gera naujiena. Jei turime mažesnį nedarbą, daugiau sukurtų darbo vietų, įmonės turi užsakymų“, – kalbėjo A. Bartkus, pridūręs, jog ekonominės politikos prioritetu turi būti pramonės įmonių konkurencingumo stiprinimas.
„Ko gero, niekas labai stipriai kol kas nepanikuoja, nes jei būtų panika, nedarbo statistika būtų į priešingą pusę“, – pridūrė jis.
Eurostato duomenimis, antrąjį metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) – lyginant su pirmuoju ketvirčiu – augo 2,8 proc.
Vis dėlto, kaip liepos pabaigoje pranešė Valstybės duomenų agentūra, viso pusmečio BVP buvo 0,9 proc. mažesnis nei 2022 m. sausį–birželį. BVP smukus du mėnesius paeiliui šalyje buvo fiksuota techninė recesija.
A. Bartkus pabrėžė, kad Lietuvos ekonomika „stovi vietoje“ nuo 2021 m. pabaigos.
„Tai nėra tragedija, bet tai savotiškai iššūkis išspręsti kainų problemą. Nes per aukšti kaštai nulemia, kad įmonių produkcijos savikaina yra per didelė ir dėl to smunka jo paklausa.
Mūsų verslas neturi prarasti užsakymų iš užsienio partnerių“, – sakė A. Bartkus.
Ekonomisto prognozėmis, Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinių palūkanų normų nemažins bent iki 2024 m. pabaigos. Jas ECB vis dar kelia siekdamas iki 2 proc. sumažinti infliaciją euro zonoje.
„ECB palūkanų normas nustato ne pagal Lietuvos, o visos euro zonos infliacijos rodmenis. (...) Kada jie pasieks 2 proc. infliacija, palūkanas pradės mažinti. Ko gero, iki 2024 metų galo teks gyventi su aukštomis palūkanomis.
Verslas turėtų turėti omenyje, kad kreditas bus brangus ir atitinkamai orientuotis į tai, kad ir vartotojų intencijos bus šiek (mažesnės – ELTA)“, – teigė A. Bartkus.
ECB liepos pabaigoje pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą ir palūkanų normas naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis padidino atitinkamai iki 4,25 proc., 4,50 proc. ir 3,75 proc.
