„Pati didžiausia problema glūdi ekonomikos perspektyvose. Jeigu mes su pernelyg didelėmis baimės akimis žiūrėsime į kiekvieną smulkmeną ir pradėsime viską riboti, mes susidursime su problemomis. Tai, kad mes beveik pafrontės šalis, mūsų investicinį klimatą ir taip blogino, jeigu dar pradėsime riboti darbo jėgą, tai už 3 metų ekonomika gali ne tik į sąstingį patekti, bet ir smukti žemyn“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Rudzkis.
„Jokiu būdu (imigrantų kranelio užsukti nereikėtų – ELTA). Matant mūsų demografiją. Tik žinoma, reikia pirmiausia žiūrėti, kad atvyktų darbinga jėga ir tokių profesijų, specialybių, kurių mums labiausiai trūksta“, – tvirtino jis.
R. Rudzkis taip pat abejoja, kad didelis skaičius baltarusių gali turėti didelių problemų šalies saugumui, nes, jo teigimu, tai yra pagal mentalitetą artimi lietuviams žmonės. Jis aiškino, kad problemos dėl imigrantų kyla tose šalyse, kur dominuoja atvykėliai iš islamiškų šalių.
„Pagalvokime blaiviai, atvažiuoja baltarusis dirbti statybose, kokios čia problemos saugumui? Turi dirbti saugumas, kad matytų, kur atvažiuoja žmogeliukas, bet nedarykime baubo iš kiekvieno atvažiuojančio iš Baltarusijos“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius.
„Pas mus plūsta mums pagal mentalitetą, istorinę patirtį, gan artimi žmonės. Genetiškai baltarusiai lietuviams yra artimesni negu latviai, kas man buvo netikėta. (...) Visi mes buvome Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Ir tas mąstymas baltarusių ir ukrainiečių mažai skiriasi. O kai atplūsta musulmonai, islamistai, kaip matome Švedijoje ir Prancūzijoje, ten tada tikrai kyla problemos“, – pabrėžė jis.
Ekonomistas pažymėjo, kad didelis ukrainiečių migrantų srautas Lietuvoje taip pat padeda politikams kalbant su Europos Sąjungos (ES) vadovybe dėl papildomo migrantų skaičiaus perkėlimo į mūsų šalį. Anot jo, mes procentaliai priimame daugiau migrantų ir ukrainiečiai bei baltarusiai yra Lietuvos stiprioji pusė.
„Srautas ukrainiečių migrantų mums kažkiek padeda apsisaugoti nuo nepageidaujamų migrantų, nes Europos Sąjungos viršūnėse vis labiau stiprėja spaudimas, kad reikia migrantus priverstinai skirstyti, kad ne vien Italija turi priimti atplaukusius, bet juos skirstyti po visą ES“, – tikino R. Rudzkis.
„O tai, kad mes jau priimame ukrainiečius, mums suteikia argumentą, kad procentais skaičiuojant mes gal dar daugiau migrantų priimame. Tai, kad pas mus yra srautas ukrainiečių ir baltarusių, čia mūsų stiprioji pusė. Jeigu tuo nebūtų, dabar tikrai, matyt, ekonomika kristų“, – dėstė jis.
Kaip skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius šiemet pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą. Pernai tai buvo daugiausia Ukrainos karo pabėgėliai ir režimo persekiojami Baltarusijos piliečiai. Skaičiuojama, kad iš viso šalyje gyvena 86 tūkst. ukrainiečių, 62 tūkst. baltarusių.
Ministerijos duomenimis, pernai į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, kurių pagrindinės kilmės šalys – Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, sparčiai augant teisėtai dirbti atvykstančių užsieniečių srautui, darosi vis sunkiau užtikrinti kontrolę ir integracijos procesus. Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas (VSD) atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu išryškėjo neraminanti tendencija – imigrantai gali būti išnaudojami priešiškų šalių žvalgybos tarnybų veikimui.
Šiemet priimta 16 tūkst. sprendimų dėl grėsmių nacionaliniam saugumui uždrausti į Lietuvą atvykti užsienio piliečiams. Dėl tos pačios priežasties 411 Baltarusijos piliečių šiemet buvo panaikinti laikini leidimai gyventi, o 562 baltarusiams juos atsisakyta išduoti. VSAT dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui šiemet neįleido 527 Rusijos piliečių ir 603 Baltarusijos piliečių. Pasak A. Bilotaitės, tai rodo, kad anksčiau priimtos ribojamosios priemonės veikia.
Atlyginimų augimas 2024 m. nesustos, bet nebebus dviženklis
Rimantas Rudzkis teigia, kad vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimas tęsis ir 2024 m., bet jis nebebus dviženklis. Anot jo, tokį augimą lems mažinamos bazinių palūkanų normos, nuosmukio nepatirianti Lietuvos ekonomika ir Vyriausybės vykdomas neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) ir minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimas, kas skatins verslą kelti atlygius.
„Jeigu viskas vyks baziniu scenarijumi, kurį matau dabar – atlyginimų augimas nesustos. Jeigu palūkanos bus mažinamos, tada ekonomika nesmuks, tad pas verslą bus daugiau optimizmo ir atsiras pagrindas kelti atlyginimus. Nes teks verslo subjektams konkuruoti dėl darbo jėgos ir jie kitaip neišlaikys geriausių darbuotojų. Bet turbūt augimas nebebus dviženklis“, – pirmadienį „Žinių radijui“ aiškino R. Rudzkis.
„Žinoma, tai kad Vyriausybė kitais metais kelia NPD, MMA irgi skatins atlyginimus augti“, – paminėjo jis.
ELTA primena, kad Vyriausybė 2024 m. biudžete numatė 20 proc. didinti NPD – jis sieks 751 eurą, o minimali MMA bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).
Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 0,4 proc., o 2024 metais turėtų augti 1,7 proc.
Scenarijuje projektuojama, jog šiemet darbo užmokesčio augimas sieks 12,1 proc., o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sieks 2005,5 euro, 2024 m. jis turėtų augti 6,5 proc. pasiekti 2135,8 euro.
Taip pat šiais metais nesitikima ženklaus nedarbo padidėjimo. Numatoma, kad užimtų gyventojų skaičiaus šiemet nesikeis, nedarbo lygis sieks 6,9 proc. 2024 metais nedarbo lygis turėtų sumažėti ir sudaryti 6,6 proc.
