Kaip A. Oslundas teigė leidiniui „Lietiska Diena“, krizės priežastis – Baltijos šalių izoliacija nuo tarptautinio finansavimo šaltinių. „Tai prasidėjo 2008 m. rugsėjį, kai JAV žlugo bankas „Lehman Brothers“, ir nė viena Baltijos šaliai nebuvo prieinamas joks finansavimas. Latvija buvo akivaizdus perkaitimo atvejis. Dabar lengva kalbėti, ką reikėjo daryti, tačiau niekas nebūtų padėję. Reikėjo sukurti biudžetą su proficitu, užtikrinti griežtesnį finansų šakos reguliavimą. Mokesčių sistema irgi galėjo būti kitokia. Galų gale, maža, atvira ekonomika taip stipriai priklauso nuo supančio pasaulio, kad to neįmanoma išvengti“, – pareiškė specialistas.
A. Oslundas įsitikinęs, kad tada, kai Baltija neteko prieigos prie tarptautinių finansų rinkų, į pagalbą turėjo ateiti ECB su paskolomis. „Man atrodo siaubinga, kad nieko nebuvo daroma. ECB sukėlė ekonomikos žlugimą. Ką gi daryti? Įvesti eurą? Tai vienintelis būdas, kaip maža valstybė gali užtikrinti likvidumą ateityje“, – sakė jis.
Ekonomistas įsitikinęs, kad lato devalvacija nebūtų išėjusi Latvijai į naudą.
„Pagrindinis veiksnys – kad pas jus stipriai nesubalansuotos valiutos. 70 proc. paskolų išduodama eurais. Tai buvo akivaizdu – kas gauna pinigus latais? Latais mokami atlyginimai, socialinės išmokos, pensijos, mokesčiai. Taigi nuo devalvacijos nukentėtų eiliniai žmonės ir valstybės finansai. Kas laimėtų? Visi didieji eksportuotojai... Iš tiesų šalys, kurios devalvavo savo valiutą, nepatyrė tokio eksporto didėjimo, kaip Baltijos šalys ir Bulgarija. Standartinis argumentas devalvacijos naudai – eksporto palaikymas, tačiau šiuo atveju jis netinka. Jei devalvacija nepadidina eksporto, nėra prasmės to daryti“, – įsitikinęs A. Oslundas.
