Ekonomistas: dėl maisto kainų galėjo susimirkčioti perdirbėjai ir prekybos tinklai

Lietuvoje maisto kainos tikriausiai kyla dėl netiesioginio maisto perdirbėjų ir prekybos tinklų susimirkčiojimo arba tiesioginio susitarimo. Tokios nuomonės laikosi ekonomistas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas. Jo teigimu, naujo derliaus grūdai dar nesumalti ir priežasčių kilti kainoms lyg ir nėra, pasaulyje taip pat neįvyko nieko, kas verstų šoktelti iš seno derliaus gaminamos produkcijos kainas.

„Atrodo, galime matyti tam tikrą rinkos perdirbėjų ir mažmeninių prekybos tinklų raumenų demonstravimą. Naujo derliaus grūdai dar nesumalti ir kainų kelti nereikia, jie pirkti iš seniau žemesnėmis kainomis. Todėl gali būti, kad ir tinklai, ir perdirbėjai (o jų abiem atvejais Lietuvoje yra nedaug) trupučiuką susimirkčioja ir vieningai pakelia kainas – pasitarę ar žinodami, kad niekuo nerizikuoja“, - DELFI sakė J. Čičinskas.

Pasak jo, šiuo atveju visus svertus į rankas privalo perimti Konkurencijos taryba, kuri gali skirti bausmes net ir neturėdama tiesioginių įrodymų apie galimus perdirbėjų ir prekybos tinklų susitarimus.

Primenama, kad premjeras Andrius Kubilius ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius jau aptarė situaciją su Konkurencijos tarybos pirmininku Jonu Rasimu ir teigė nematąs objektyvių priežasčių, kodėl turėtų brangti maisto kainos Lietuvoje.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, mažmeninėje prekyboje per metus labiausiai – iki 75,9 proc. – brango grikių kruopos, iki 28,8 proc. – Atlanto lašišos, iki 25,1 proc. – geriamasi pienas, iki 10,8 proc. – juoda duona.

Patikrinus 98 produktus nustatyta, kad 44 iš jų kainos didėjo, 31 mažėjo, o likusių 28 nesikeitė.

Ministerijos specialistų duomenimis, labiausiai per praėjusią savaitę brango lietuviški ir įvežtiniai pomidorai, obuoliai, šviežios bulvės, grikių kruopos, o labiausiai pigo įvežtiniai ilgavaisiai agurkai.

Profesoriaus J. Čičinsko teigimu, derliaus sumažėjimas Rusijoje, šios šalies sprendimas drausti grūdų eksportą, taip pat kitų eksportuotojų iš JAV, Australijos ar Brazilijos galimi ketinimai didinti grūdų kainas bei didėjantis Kinijos ir kitų Azijos valstybių vartojimas negalėjo daryti įtakos senojo derliaus grūdų bei jų produktų kainai.

„Yra pasauliniai procesai, kurie skatina kilti kainas ir žada ateityje jas kilsiant, na, iki kitų metų derliaus, iki 2011 m. pabaigos. O šiaip nacionalinėje rinkoje veikia dar savi veiksniai“, - kalbėjo ekonomistas.

„Paklausa auga ir, matyt, šįmet padidės daugiau negu pasiūla. Pasiūla tai net ir mažėja. Žodžiu, tokios yra tendencijos, bet kiek, kada kainos didėja, čia kitas klausimas. Tarkime, grūdų kaina duonos, konditerijos gaminiuose, makaronuose sudaro tik nedidelę dalį. Jeigu grūdai pabrango 40 proc., tai duona jokiu būdu negali pabrangti 25 proc., o tikrai mažiau, nes duoną pagaminti dar naudojama įvairių kitų ingredientų, paslaugų ir panašiai“, - kalbėjo J. Čičinskas.

Jo tvirtinimu, maisto kainoms didelės įtakos kol kas negali daryti ir JAV bei Europos Sąjungos ekonomikos gelbėjimo planai, mat tai skirta tik palaikyti „nukeipusiai“ paklausai, o Europos Sąjungos gelbėjimo planas, pasak J. Čičinsko, skirtas tik biudžeto balansavimui – tai yra išlaidų priartinimui prie pajamų, o paklausos padidėjimo Europoje esą bent kol kas nebus.

J. Čičinskas taip pat teigia, kad Europos Sąjungoje jau nebėra ir sviesto ar sūrio kalnų – tai yra maisto produktų pertekliaus, kurį, pasaulyje ėmus kilti maisto produktų kainoms, būtų galima pelningai parduoti. Profesoriaus tvirtinimu, šiuo klausimu Europa jau yra „susitvarkiusi“ ir sumažinusi gamybą.