aA
Krizės ženklai yra matomi ir jei sunkmetis ateis – neišvengiamai palies Lietuvą, tačiau kiti metai mums dar bus pakankamai geri.
Aukščiausios trispalvės rekordas
Aukščiausios trispalvės rekordas
© Organizatorių archyvas

Taip teigia „Luminor“ banko analitikai, kurie pasidalino įžvalgomis apie artėjančių metų ekonomines tendencijas. Jų teigimu, Lietuvos ūkis lėtina tempą, todėl pereiname nuo sprinto – prie maratono.

Kitąmet jie prognozuoja lėtesnį nei iki šiol 2,7 proc. siekiantį ekonomikos augimą.

„Panašu, kad Lietuva pereis nuo sprinto iki maratoninio bėgimo, bet ji nesiruošia sustoti. Mūsų bazinis scenarijus toks, kad nuožulnus lėtėjimas yra normalus, nes ekonomika juda ciklais ir kiekviena ekonomika pribręsta tam tikrai sulėtėjimo fazei“, – sako „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Baltijos tigro titulą galime prarasti

Vis dažniau pasigirstant kalboms apie galimą krizę, I. Genytė-Pikčienė pripažino, kad ekonominio sunkmečio ženklų tikrai matyti.

„Matome, kad vis tik ekonominis ciklas priartės prie slenksčio, ir tą demonstruoja ne vienas ekonominis rodiklis. Tie didieji banginiai, nuo kurių pulso priklauso mūsų importo paklausa, jie yra tam tikram pasimetime.

Indrė Genytė - Pikčienė
Indrė Genytė - Pikčienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kas labiausia mus neramina, kad arti tų seisminių zonų taip pat yra Lietuva. Eurozona turi ydų, pats regionas vis labiau skeldi dėl įvairių nesutarimų ir tos problemos fragmentuojasi“, – sako ji.

Tarp tokių pasaulio seisminių įvykių – prekybos karai, trumparegiška D. Trumpo politika, kelianti grėsmę globalioms prekybos grandinėms ir augimui.

„Kitais metais galime tikėtis ir bazinių palūkanų normų didėjimo, o tai yra momentas, kada nustos veikti Europos centrinio banko sukurtas šiltnamio efektas. Visa tai baigsis ir tada paaiškės, kuri šalis susitvarkė ir tapo pajėgi panešti valdžios skolos kuprą, o kuri ne“, – perspėja analitikė.

Ekonomistų teigimu, nors Lietuvos BVP augimas kitąmet ir toliau viršys ES vidurkį, šalies eksportuotojai turės spręsti nemenką konkurencingumo uždavinį. Jiems teks išlaviruoti tarp vangesnio apetito jų produkcijai užsienio rinkose, spaudimo didinti atlyginimus ir didesnių sąskaitų už energetinius išteklius.

Lietuva pernai buvo atgavusi Baltijos tigro marškinius, šie marškiniai pirmą pusmetį irgi puikiai tiko, o trečiasis šių metų ketvirtis jau neša neigiamą žinutę, nes prekių ir paslaugų eksportas kelia nerimą. Mes esame maža ekonomika, eksportuojame didelę dalį savo produkcijos, o ši vieta pradeda strigti.
Indrė Genytė-Pikčienė

„Lietuva pernai buvo atgavusi Baltijos tigro marškinius, šie marškiniai pirmą pusmetį irgi puikiai tiko, o trečiasis šių metų ketvirtis jau neša neigiamą žinutę, nes prekių ir paslaugų eksportas kelia nerimą. Mes esame maža ekonomika, eksportuojame didelę dalį savo produkcijos, o ši vieta pradeda strigti.

Kas nuramina – vidaus paklausos inercija, t. y. augimas iš savo vidinių sulčių ir resursų, kai paslaugų eksportas netgi susitraukė“, – sako ji.

Susitraukimui įtaką turi ir tai, kad vis dar daug eksportuojame į Rusija, kuri šiuo metu nėra sveikas importuotojas, rublis nuvertėjo ir tikimasi dar didesnio jo silpnėjimo.

Algos vis dar sparčiai kils, bet darbdaviai nebus tokie įsprausti į kampą

„Luminor“ ekonomistai kitąmet prognozuoja palyginti spartų vidutinio darbo užmokesčio augimą, kuriam impulsą suteiks ir minimalaus atlyginimo (MMA) kilstelėjimas.

Tačiau jis nebus toks spaudžiantis darbdavius į kampą, koks buvo pastaruosius kelerius metus.

„Darbo rinka yra karšta tema, natūralu, kad šie klausimai yra labai jautrūs darbdaviams ir mūsų verslui. Turint omenyje, kad vidutinė alga kyla rekordiškai nuo prieškrizinių laikų, tai yra labai didelis kaštų spaudimas darbdaviams.

Bet kitais metais darbdaviai gaus tam tikrą atokvėpį, nes dabartinė mokesčių reforma padengs dalį užmokesčio augimo.

Eurai
Eurai
© DELFI / Karolina Pansevič

Grubiai paskaičiavome, kad dėl mokesčių reformos jie kils apie 4,5 proc. o dėl MMA padidinimo algos padidės 1,5 proc.“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Privačiame sektoriuje darbo užmokestį ir toliau skatins aukštyn įvairių sričių kvalifikuotų specialistų trūkumas – ypač pramonės, ir informacinių technologijų srityse. Tuo metu kiek kukliau darbo užmokestis augs tradicinių paslaugų, statybų, mažmeninės prekybos, transporto sektoriuose.

„Luminor“ kitąmet tikisi nuosaikaus kainų kilimo ir 2019 m. prognozuoja 2,7 proc. vidutinę metinę infliaciją.

„Mes prognozuojam pakankamai sveiką 2,7 proc. vidutinę metinę infliaciją, kuri Lietuvai, kaip besivejančiai ekonomikai, yra pakankamai normalaus lygio, todėl nereikėtų gąsdintis“, – sako ji.

Tačiau analitikė pripažino, kad visus palies augančios elektros, dujų kainos, nors jos labai nuskriausti neturėtų.

Mes prognozuojam pakankamai sveiką 2,7 proc. vidutinę metinę infliaciją, kuri Lietuvai, kaip besivejančiai ekonomikai, yra pakankamai normalaus lygio, todėl nereikėtų gąsdintis.
Indrė Genytė-Pikčienė

„Tai yra aktualu kiekvienam namų ūkiui, tačiau tų procesų pakeisti neįmanoma, Lietuvos dujų ir elektros kainos vis dar yra vienos žemiausių pasaulyje“, – pridūrė ji.

Lėtėjimas – laikas reformoms

„Luminor“ ekonomistai įžvelgia, kad ekonomikos lėtėjimas gali turėti ir šviesiąją pusę, mat gana sotus spartaus augimo laikotarpis sudarė sąlygas vyriausybėms ir politikams chaotiškai ir ne visada pagrįstai dalinti ekonomikos auginamus vaisius ir tuo pačiu atidėlioti reformas.

„Lėtesnis ekonominio pyrago augimas yra puiki proga dalinimosi procesą patobulinti. Ekonomikai pereinant į lėtėjimo ciklą ima ryškėti ūkio silpnosios pusės. Ateina laikas, kai vyriausybė ir politikai, užuot lieję daugiau degalų į neefektyviai veikiantį ūkio variklį, turės imtis jo kapitalinio remonto“, – sako vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Domantas Pipas

Jis pristatė 4 idėjas, kurios Lietuvos ekonomikos variklį toliau artintų prie vakarietiškų standartų.

Tai „nemokamų“ viešųjų paslaugų pavertimas kompensuojamomis viešosiomis paslaugomis, išgryninta pensijų sistemos vizija, į žmogų, o ne į trinkeles orientuotas biudžetas ir daugiau galių bendruomenėms.

Daugiau apie tai galite skaityti ČIA.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vienai gyventojų grupei darbo rinkoje pandemija smogė stipriau: tenka prisitaikyti prie naujos realybės

Pandemijos metu neįgaliųjų, ieškančių darbo, skaičius ženkliai didėjo. Specialistai sako, kad...

Indrė Genytė-Pikčienė: perteklinis ekonomikos skatinimas gali pasireikšti nepamatuotu darbo užmokesčio augimu ir infliacija

Vyriausybės penktadienį pristatytame patikslintame 2021 m. valstybės biudžete pažymėta, kad...

Ruošiamasi 5G diegimui tarptautiniuose transporto koridoriuose (3)

Lietuvai siekiant užtikrinti naujos kartos 5G ryšio plėtrą, bus rengiamas investicinis projektas...

Jau dabar užsisakius siuntą iš Kinijos ar JK gali tekti susimokėti brangiau (123)

Nuo 2021 metų liepos 1 dienos Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, nebelieka pridėtinės...

Visagino baldų gamykla investicijų nestabdo: 750 tūkst. eurų robotas pakeitė keliolikos žmonių darbą (52)

Vienas didžiausių Visagino darbdavių baldų gamybos įmonė „ Visagino linija “ smarkiai...

Top naujienos

Indijoje rasta šimtai kūnų, palaidotų ant upių krantų

Indijos policija sekmadienį kreipėsi į šiaurinių kaimų gyventojus tirdama daugybę atvejų,...

Čmilytė-Nielsen: yra vienintelis kelias, kad atsivėrimai būtų saugūs ir žmonės nebemirtų (109)

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šiuo metu svarbiausias tikslas –...

Įvertino pandemijos poveikį: tikrosios problemos subręs rudenį (80)

Pandemija tapo iššūkiu visiems – tiek verslui, tiek jam dirbantiesiems. Su kokiomis problemomis...

Užkalnis: armėnų kilmės lietuviai – restoranų verslo lokomotyvai (75)

Aš tyčia parašiau: armėnų kilmės lietuviai. Kaip, pavyzdžiui, australų ir italų kilmės...

Po įvykių Donecke įspėja: gali būti, kad ruošiamas „tramplinas“ būsimai Rusijos invazijai (613)

Precedento neturintis apie 150 tūkst. Rusijos karių sutelkimas netoli Ukrainos sienos visą...

Sulaikytas ir antras iš Pravieniškių pabėgęs nuteistasis (41)

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos informuoja, kad šiandien, gegužės 16 d.,...

Aiškėja dar daugiau detalių nusižudžiusios medikės istorijoje: gyvybę nutraukė būdama nėščia (457)

Sekmadienį paaiškėjo, kad praėjusį savaitgalį iš gyvenimo savo noru pasitraukusi...

Danijoje gyvenimą susikūrusi lietuvių šeima – apie tai, kokia iš tikrųjų yra laimingiausia tauta, hygge ir lauke augančius vaikus (50)

Mažame Danijos miestelyje prie pat jūros įsikūrusi jauna lietuvių Ainės ir Aurimo Pletkų...