aA
Tam, kad Lietuva pradėtų žygiuoti gerovės valstybės link, turime susitarti dėl tam tikrų apibrėžimų, surasti konkretų tikslą, kurio bus siekiama, ir išsiaiškinti savo, kaip valstybės prioritetus – štai tokius receptus Lietuvai, kalbant apie gerovės valstybės kūrimą, ketvirtadienį DELFI organizuotame Lietuvos politikos forume pateikė ekonomistai. Nors kalbų netrūko ir apie pajamų nelygybės mažinimą bei biudžeto perskirstymą, išvados prieita vienos – Lietuvai reikia rasti bendrą kryptį.
Jekaterina Rojaka, Žygimantas Mauricas, Romas Lazutka
© DELFI / Kiril Čachovskij

Siūlė imtis pajamų nelygybės

Kalbėdama apie tai, kaip turėtų atrodyti Lietuvos gerovės valstybė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka teigė, kad čia, pirmiausia, reikėtų kalbėti apie vyraujančią pajamų nelygybę.

Per paskutinius du dešimtmečius, anot jos, valstybės labai smarkiai judėjo link aukštesnių pajamų, o ne išimtis, kaip aiškino, buvo ir Azijos valstybės, tiesa, tik kai kurioms Afrikos šalims sekėsi kiek sunkiau. Visgi nepaisant to, kad pajamos augo, kaip dėstė pranešime, liko keletas indikatorių, kurie pasako daugiau negu reikia, tai – gyvenimo trukmė.

Vaizdo transliacija (nuo 1:40:00)


„Ji priklauso ne nuo pajamų vienam gyventojui, bet nuo pajamų nelygybės“, – sakė ekonomistė ir ragino suprasti, kokia didelė problema šiuo metu tai yra Lietuvoje.

„Tai struktūrinė problema, bet tai nereiškia, kad tik pinigų biudžete perskirstymu ją galime išspręsti. Ji reikalauja sudėtingų sprendimų, o juos priimti reikia per diskusijas“, – sakė ji.

J. Rojaka ragino pasižiūrėti ir į ateities iššūkius.

„Mūsų problema yra ne tik nelygybė šiandien, bet ir jos augimas ateityje. Mes matome skaitmeninimą, robotizavimą. Žinoma, iš vienos pusės, džiugu, nes palengvintų gyvenimą apie 70 proc. žmonių, arba apie 70 proc. gyventojų dėl to galėtų netekti darbo“, – dėstė ji ir pabrėžė, kad dėl tokių ateities iššūkių į paraštes labiau liktų nustumtos dirbančios moterys.

„Bendrai kalbant apie gerovės valstybę, aš netikiu tik perskirstymu, jis Lietuvoje nelabai veikia. Aš tikiu lyderyste, įveiklinimu. Ir mes matome tam tikrų galimybių tam tikruose regionuose, o ten iniciatyva duoda puikius rezultatus“, – kalbėjo J. Rojak air sakė tikinti, kad už kokių 5-7 metų į priekį pasistūmėjusių regionų bus daugiau, o nelygybės šalyje, mažiau.

Jekaterina Rojaka
Jekaterina Rojaka
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Lietuva – labai lanksti šalis. Investuotojai čia ateina dėl jos lankstumo. Čia galima lanksčiau išbandyti projektus. Tikiu, kad Lietuva gali būti ir eksperimentų šalis“, – kalbėjo ji.

Pateikė Šveicarijos pavyzdį

Kalbėdamas apie gerovės valstybės suvokimą „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad šį terminą dar būtų galima suvokti kaip saugią valstybę.

Jis sutiko pasidalinti pavyzdžiu, kuris taikomas Šveicarijoje ir sakė, kad gerovės valstybės buvimas šalyje didina ir saugumą, kuris gali būti užtikrintas trimis būdais.

Pirmasis būdas, kaip tikino, tai lėšų perskirstymas tarp asmenų, kai iš daugiau uždirbančių jos skiriamos mažiau uždirbantiems, o kitą įvardijo kaip situaciją, kai to paties asmens lėšos perskirstomos tam pačiam asmeniui, tačiau atsižvelgiant į skirtingus jo gyvenimo laikotarpius ir pateikė pavyzdį.

„Tarkime, nemokamas mokslas. Vaikas dar neturi pinigų, o tikėtina, kad pabaigęs mokslus jų turės ir valstybei grąžins mokesčių pavidalu“, – teigė Ž. Mauricas.

Trečiasis būdas – skirtingi scenarijai.

„Žmogus yra linkęs manyti, kad kontroliuoja savo likimą, bet ne visada taip būna. Būna, pagausėja šeima, o būna, kad nutinka ir nelaimių. Šios rizikos taip pat yra valdomos toje gerovės arba saugioje valstybėje“, – sakė jis ir aiškino, kad būtent taip veikia šveicarų valstybės gerovės modelis.
„Visos diskusijos vyksta konkrečiai. Aišku, kam yra skiriamas prioritetas,kiek norima perskistyti pinigų, kokiems galimiems scenarijams ir kiek galime prisidėti“, – pavyzdžius komentavo ekonomistas. Pasak jo, tuomet visiems viskas tampa aišku, nes sistema veikia pačių žmonių labui, tik valstybė užtikrina tos sitemos funkcionavimą.

Ragino rasti kryptį

Kalbant apie privačias institucijas, ž. Mauricas sakė, kad jos dažnai nesugeba pasiekti tokio funkcionavimo masto, kaip viešasis sektorius.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Mes turime apsispręsti, kas yra mūsų prioritetai, ko mes siekiame. Yra šalių, kurios pinigų per biudžetą perskirsto daug, tai Portugalija, Graikija, Italija, bet jose nelygybė yra gerokai didesnė nei Europos Sąjungos vidurkis.

O mažiausia pajamų nelygybė yra Čekijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje. Ją lemia lemia pilnas užimtumas, ekonominė struktūra, didesnis pasitikėjimas. Yra daug kintamųjų“, – teigė jis.

Kaip pabrėžė, vienu kitu punktu didesnis pinigų perskirstymas šalies nepriartins prie gerovės valstybės, jeigu Lietuva nežinos, kur tuos pinigus panaudoti.

„Mūsų biudžetas eilę metų buvo orientuotas į trinkeles, o ne į žmogų“, – sakė ekonomistas.

Kalbant apie nelygybės problemą šalyje, jis ją palygino su žiupsneliu druskos.

„Jeigu šiek tiek įdedi druskos, tai nėra blogai, nereikia su ja kovoti. Bet jeigu jos nėra, ji panaikina paskatas stengtis ir judėti į priekį. Turi būti balansas, turime apsispręsti, jokios jos norime“, – sakė jis.

Kuriant gerovės valstybę Ž. Mauricas ragino Lietuvoje stiprinti ir viduriniąją klasę.

„Bet čia mintyje turiu ne vidutinį darbo užmokestį (VDU) uždirbančius žmones, o tikrą Vakarų pasaulio vidurinę klasę. Turėtume didinti žmonių kiekį, kurie uždirba nuo 800 iki 2 tūkst. Eur atlyginimą į rankas“, – apie gerovės valstybės viziją sakė ekonomistas.

Prabilo apie neteisingą nelygybę

Apie gerovės valstybę mintimis dalijosi ir ekonomistas Romas Lazutka bei Raimondas Kuodis.

„Mums gerovės valstybė yra reikalinga ir mes neturime pasirinkimo. Mes esame demokratinė kapitalistinė visuomenė, o tai galime išsaugoti tik turėdami gerovės valstybę“, – sakė R. Lazutka.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jis taip pat pridūrė norintis susiaurinti gerovės valstybės apibrėžimą. Anot jo, tai ne šalies teritorija, o valstybė, kaip institucija.

„Tai Konstitucija, teisinė sistema, valstybės įstaigos“, – sakė jis, tačiau neprieštaravo, kad prie šio apibrėžimo būtų prijungtos ir parapijinės bei nevyriausybinės organizacijos, privačios iniciatyvos, užtikrinančios piliečių gerovę.

R. Kuodžio nuomone, Lietuvos valstybės gerovę reikėtų pradėti kurti nuo susitarimo dėl, tarkime, tam tikrų sąvokų.

„Žmonės nežino, kas yra progresyvumas, kas yra pajamos, kas yra progresinės sistemos. Turime susitarti ir dėl skurdo nelygybės apibrėžimo, bet jeigu mūsų tikslas yra visiškai panaikinti skurdą – galime eiti namo, nes Lietuvoje žmonės badu nemiršta“, – politikos forume sakė jis, tačiau pateikė pavyzdį su batais.

Raimondas Kuodis
Raimondas Kuodis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Turime kalbėti apie tai, kad jei palaipsniui kažkur visuomenėje atsiranda batai, kitas žmogus be batų staiga tampa skurstančiu, nors badu nemiršta. Tai dalykai, kur turime susitarti, ko siekiame ir kaip viską matuojame“, – aiškino R. Kuodis, tačiau pridūrė, kad nors žmonės šiandien iš bando nebemiršta, mūsų šalyje yra labai daug neteisingos nelygybės.

„Ji siejama su korupcija, su lygių galimybių prie starto linijos nebuvimu ir panašiai. Turime padaryti kritinius žingsnius, suvokti, kur problema“, – sakė R. Kuodis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
3.5882

„airBaltic“ išleido 200 mln. eurų obligacijų emisiją

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ liepos 23 d. sėkmingai išleido 5 metų trukmės...

„Stevila“ Kijeve įsteigė antrines įmones

Marijampolės metalo apdirbimo bendrovė „ Stevila “ Kijeve įsteigė detalių gamybos įmonę...

Airijos „Maas Aviation“ Lietuvoje sukurs 60 darbo vietų

Airijos orlaivių dažymo įmonė „Maas Aviation“ Kauno oro uosto teritorijoje pradeda statyti...

Siūloma neišmokėti loterijų laimėjimo asmenims, kuriems nėra sukakę 16 metų (4)

Vyriausybė trečiadienį svarstys Finansų ministerijos parengtą įstatymo projektą, kuriuo...

Naujų mokesčių vajus: automobilių ir NT savininkai gali pradėti skaičiuoti (348)

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį dar kartą pareiškė, kad nuo 2020 metų keisis...

Top naujienos

Pasidalino abituriento rašiniu: šimtukininkas, olimpiadininkas, o egzamino neišlaikė (310)

Į DELFI redakciją kreipėsi abituriento, kuris neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir...

Naujų mokesčių vajus: automobilių ir NT savininkai gali pradėti skaičiuoti (348)

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį dar kartą pareiškė, kad nuo 2020 metų keisis...

Po įspėjamųjų Korėjos šūvių – atsakas: Rusija ir Kinija paskelbė apie pirmą bendrą patruliavimo misiją (79)

Kinija trečiadienį pareiškė, kad jos pirma bendra oro patruliavimo misija su Rusija nebuvo...

Marcas Gasolis nebeslepia: aš norėjau likti „Grizzlies“ – ačiū Dievui, jie mane ignoravo (2)

Į Europą ruoštis pasaulio čempionatui su Ispanijos rinktine sugrįžęs NBA čempionas Marcas...

Palioniui – parama iš netikėtos pusės (2)

Socialdarbiečių kandidatas į žemės ūkio ministrus sulaukė paramos iš anksčiau šias pareigas...

Cemento kompanijas kamuoja 33 trilijonų dolerių galvos skausmas (13)

Didžiausi pasaulyje cemento gamintojai jaučia spaudimą iš aplinkosaugos grupių, reguliuotojų...

Donata Gutauskienė atvirai – apie nuteistojo vyro pamokas ir dar vieną jo atžalą: mūsų šeima nebus ta, kuria kiti žavėsis (105)

Atlikėja ir žurnalistė Donata Gutauskienė-Laisva sako pasirinkusi ne patį lengviausią kelią,...

Javapjūtė įsibėgėja – aiškėja reali derliaus kokybė (36)

Praėjusį savaitgalį Rokiškio rajono laukuose jau triūsė kombainai – ūkininkai pradėjo pjauti...

Vienas iš „Apple“ įkūrėjų į šuns dienas išdėjo „Facebook“: kol šie kraunasi turtus, vartotojai nieko negauna (21)

Vienas iš „Apple“ įkūrėjų Steve'as Wozniak as žmonėms rekomenduoja išsitrinti savo...

Jūra iki kelių? Cristiano Ronaldo užšoko ant kinų policininko

Turino „Juventus“ klubas naujam sezonui ruošiasi Kinijoje, tačiau net ir Azijoje atsiginti nuo...