Nors šių metų birželį skelbtose prognozėse 2024-iesiems metams buvo numatomas 3,1 proc. Lietuvos Bendro vidaus produkto (BVP) rodiklio padidėjimas, „Citadele“ banko ekonomistai jo augimo prognozes sumažino iki 2,3 proc.

Taip pat lyginant su birželio mėnesio prognozėmis, bankas 0,8 proc. punktu padidino ateinančių metų Lietuvos infliacijos prognozę – vietoje 1,8 proc., Lietuvai prognozuoja 2,5 proc. infliacijos lygį.

Infliacija lėtės ne taip sparčiai, kaip tikėtasi

Banko ekspertai skaičiuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje sieks 6,6 proc. 2023 m. ir 5,9 proc. 2024 m., o atlyginimai 2024 m. turėtų išaugti 5,4 proc.

Mārtiņš Āboliņš, „Citadele“ banko ekonomistas, teigia, kad Lietuvos BVP prognozes apkarpytos dėl aukštos palūkanų naštos poveikio ekonomikos aktyvumui bei energetikos kanų rizikų.

„Kalbant apie palūkanas, jų didinimas ekonomiką veikia su tam tikru vėlavimu. Todėl manome, kad ketvirtą 2023 m. ketvirtį bei 2024 m. pradžioje tiek Baltijos regione, tiek ir Vakarų valstybių makro rodikliuose vis labiau matysime palūkanų poveikį ir atitinkamai, mažesnį ekonomikos aktyvumą“, – teigia M. Āboliņš.

Antroji banko ekonomisto įvardinama rizika, į kurią atsižvelgė, sudarant 2024 m. Lietuvos makro projekcijas, yra nestabili situacija energetikos rinkoje. Vasarą dujų kainai Europoje siekus 20 EUR/MWh, šiuo metu dujų kaina jau beveik siekia 50 EUR/MWh ribą, nepaisant to, kad ES dujų saugyklos yra beveik pilnai užpildytos.

„Paklausos ir pasiūlos balansas ES dujų rinkoje lieka trapus ir pažeidžiamas, analogiška situacija yra ir naftos rinkoje. Toliau matome aukštesnių energetikos kainų rizikas, todėl atitinkamai prognozuojame, kad infliacija Vakarų rinkose ir Lietuvoje lėtės ne taip sparčiai kaip tikimasi. Lietuvoje infliacija 2024 m. sieks 2,5 proc., t.y. vis dar viršys 2 proc. tikslą“ , – teigia ekonomistas.

Ekonomika augs, bet lėčiau

Tačiau anot „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, nepaisant to, kad bankas nukarpė 2024 m. Lietuvos BVP prognozę, kitąmet vis dar laukiama BVP didėjimo bei situacijos darbo rinkoje gerėjimo.

Lietuvos ekonomika turėtų augti lėčiau, bet neprognozuojame ekonomikos susitraukimo. Prognozuojame, kad per visus 2024 m. Lietuvos ekonomika išaugs 2,3 proc., ir to turėtų užtekti, kad nedarbo lygis sumažėtų nuo 6,6 proc. šiemet iki 5,9 proc.

Kitąmet svarbų indėlį į Lietuvos ekonomikos plėtrą įneš pramonė, kuri 2023 m. tempė Lietuvos ekonomiką žemyn. Vertindami išankstinius indikatorius, jau dabar Lietuvos pramonėje matome vis daugiau pozityvių signalų, o ryškesnio jos atsigavimo tikimės 2024 m. pirmo ketvirčio pabaigoje, kai Europos pramonė iš naujo pradės gaminti prekes.

Tai paskatins ir Lietuvos pramonės bei ekonomikos plėtrą“ , – prognozuoja A. Izgorodinas.

Banko ekspertai taip pat pateikė gerų žinių – skaičiuojama, kad 2024 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje kils 6,8 proc., kam įtakos turės tiek minimalios algos padidėjimas, tiek ir žemas nedarbo lygis.

Savo ruožtu, infliacijos lygis 2024 m. turėtų siekti 2,5 proc., o tai reiškia, kad kitąmet atlyginimai turėtų didėti sparčiau nei kainos, todėl Lietuvos gyventojų perkamoji galia turėtų augti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją