„Net ir pakėlus bazines palūkanų normas, stebuklų ECB turbūt nepadarys, nes turi tą Pietų Europos šalių „uodegą“. Tarkime, jeigu puse procento pakelia artimiausiu metu, čia turiu mintyje artimiausius trejus metus, tikrai ne šiais metais. Tai netgi tada, jeigu tos maržos išliktų tokios, kaip dabar, tai bendra paskolos įmoka būtų labai panaši, kokia buvo prieš trejus metus, kai buvo šiek tiek didesnės maržos“,– trečiadienį Lietuvos verslo forume sakė Ž. Mauricas.
Priešingos pozicijos laikėsi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Manau, kad Europos centrinis bankas palūkanas pakels antrą šių metų pusmetį. Ir čia bus toks politinis ėjimas, bandymas išsaugoti savo veidą didelės infliacijos fone. Ir politinis sprendimas išeiti iš neigiamų palūkanų zonos“,– tikino jis.
Kaip aiškina ekspertas, infliacijos tempai kitais metais, tikėtina, prislops, kadangi kainų augimas bus skaičiuojamas jau nuo šiais metais užaugusio kainų lygio. Todėl, jo vertinimu, vienintelis laikas, kai ECB turės pakankamą motyvaciją didinti palūkanų normas, yra šiemet.
„Dėl tų pačių bazės efektų tikėtina, kad infliacija kitais metais euro zonoje bus daug žemesnė ir ekonominių priežasčių kelti palūkanų normas kitais metais, ypač, jeigu dujų kainos pradės normalizuotis, ten nebebus. Tai jeigu jie nori kažką pasakyti ir kažką parodyti, tai turės padaryti turbūt šiemet“, – tvirtino jis.
„Jeigu šiemet nepakels palūkanų, tai gali būti, kad dar ir trejs metus sėdės“,– pridūrė N. Mačiulis.
ELTA primena, kad, nepaisydamas didėjančio spaudimo dėl aukštos infliacijos euro zonoje, ECB vasario pradžioje nusprendė nekeisti rekordiškai mažų palūkanų normų. Kaip ir tikėtasi, ECB nekeitė 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.
Infliacija euro zonoje sausį siekė 5,1 proc., ir tai yra aukščiausias lygis nuo atitinkamų duomenų rinkimo pradžios 1997-aisiais. Šis skaičius gerokai viršija ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.
Naujausi ECB sprendimai grindžiami paties banko prognozėmis, kad infliacija 2023 ir 2024 metais neviršys 2 proc., bei tuo, jog ši finansų institucija yra pažadėjusi pirmiausia užbaigti savo pandeminę obligacijų supirkimo programą ir tik tada pradėti palūkanų normų didinimą.
Savo paskutinio posėdžio gruodį metu ECB paskelbė pradedantis laipsnišką obligacijų programos masto mažinimą. Valdančioji taryba patvirtino gruodį posėdyje pinigų politikos klausimais priimtus sprendimus. Bankas neatnaujins savo skelbiamų ekonomikos augimo ir infliacijos prognozių iki kito savo posėdžio kovą.
