„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad Maskva tapo „nepopuliariausiu vaiku klasėje“, todėl Pekinas, nors ir nepritaręs Vakarų sankcijoms, taip pat gali nusigręžti nuo Rusijos, paisydamas savų ekonominių interesų.
„Kinija iš tiesų kol kas yra tas nežinomasis, ir pakankamai reikšmingas, kuris gali labai stipriai pakeisti pačios Rusijos perspektyvą“, – antradienį LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ teigė I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistės teigimu, Kremlius, inicijuodamas karinius veiksmus prieš savo vakarų kaimynę, jautė Kinijos palaikymą, tačiau Pekinas gali nesiryžti rizikuoti glaudžiais ekonominiais ryšiais su Vakarų valstybėmis.
„Rusija, prieš paskelbdama karą, jautė tam tikrą užnugarį iš Kinijos, bet Rusija tampa pačiu nepopuliariausiu vaiku klasėje. Iš tikrųjų, nepaisant priešpriešos, įvertinus Kinijos ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, su Europa, tie ryšiai yra stiprūs. Ekonominiai ryšiai Kinijai yra labai reikšmingi“, – svarstė I. Genytė-Pikčienė.
„Šiuo atveju, panašu, kad Kinijai apsispręsti gali padėti pragmatiški sprendimai. Taip, kad Rusija lieka ne tik iš Vakarų pusės vienareikšmiškoje izoliacijoje (...), bet ta pati Kinija gali sudvejoti ir pasirinkti tuos sprendimus, kurie jai pačiai šiuo atveju naudingesni“, – tęsė ji.
Laidoje kalbėjęs SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas tikino, kad Kinija Rusijai lieka atvirais vartais, vis tik galima matyti, kad atviro visapusiško Pekino palaikymo Kremlius kol kas nesulaukia.
„Nereikia iškart sakyti, kad Kinija pagelbės Rusijai visais klausimais, nes matome ir iš tam tikrų bankų veiksmų, kad Kinija yra laviruojanti. Bet nėra taip, kad ji atvirai darytų viską, ko nori Rusija. Čia reiktų nenuvertinti ir Kinijos veiksmų“, – teigė T. Povilauskas.
T. Povilauskas pažymėjo, kad, pritaikius sankcijas, Rusijos pramonei pradės stigti būtinųjų prekių, tokių kaip mašinos, įrengimai ir elektroniniai prietaisai. Jis pastebi, kad prie sankcijų Rusijai prisideda ir nemažai Rytų Azijos ekonomikų, tokių kaip Japonija, Pietų Korėja ar Taivanas, taip pat siūlančių Rusijai reikalingas prekes.
Jis prognozavo, kad, neužtikrinus būtinųjų komponentų importo, smarkiai nukentės ir rusiška pramonė.
„Su pramone yra taip, kad gali negauti vieno komponento ir tavo gamyba stoja. Taip greičiausiai ir bus su daugeliu pramonės šakų Rusijoje“, – teigė SEB ekonomistas.
Anot I. Genytės-Pikčienės, visa Rusijos ekonomika jau pradėjo griūti.
„Rusija visapusiškai rieda žemyn. Jau patys gyventojai susiduria su karo pasekmėmis – jie negali išsigryninti pinigų, išsikeisti valiutos, išskristi atostogauti. Taip, kad palaikymo vis mažėja, panašu, kad ir iš vidaus. Ir gali pradėti pleišėti visas režimas“, – mąstė ekonomistė.
ELTA primena, kad pirmadienį įsigaliojo Europos Sąjungos sankcijos Rusijos centriniam bankui ir aviacijai.
Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, bankų veiklos apribojimai apima draudimą vykdyti sandorius su šia Rusijos finansų institucija.
Siekiant blokuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat bus įšaldytas visas banko turtas ES.
Be finansinių sankcijų, nuo pirmadienio įsigaliojus naujoms priemonėms, Rusijos orlaiviams uždrausta skristi ES oro erdve.
