Pastarojo mėnesio svyravimai pasaulio finansų rinkose, JAV skolos rizika ir kiti nuviliantys makroekonomikos rezultatai kelia vis didesnes abejones pasaulio ekonomikos atsigavimu. Akivaizdu, kad šios lėtėjimo tendencijos nutemps žemyn ir Rytų Europą, tačiau taip pat mažės ir infliacijos spaudimas.
Žvelgiant į mažiau optimistines ekonomikų atsigavimo prognozes tikėtina, kad centriniai bankai bus linkę mažiau griežtinti pinigų politiką. Tai ypač aktualu Centrinės ir Rytų Europos ekonomikoms, kuriose atsigavimas vis dar yra pakankamai trapus. Artimiausiu metu skolinimo brangimą planuoja sustabdyti Lenkija, kur jau jaučiasi pasaulio ekonomikos sulėtėjimo pasekmės. Šiuo metu stebimas eksporto apimčių mažėjimas, kuris per artimiausius ketvirčius turėtų tapti dar ryškesnis. Tai stabdys pramonę, investicijas, lėtins privatų vartojimą, tad šios tendencijos verčia sumažinti Lenkijos augimo prognozes.
Rytų Europos regiono lydere galime drąsiai vadinti Estiją, kurios augimo tempai išlieka sparčiausi, tačiau vidutiniu laikotarpiu augimas lėtės visose Baltijos šalių valstybėse. Lietuvos ekonomikos atsigavimas lyginant su Latvija daug tvirtesnis, tačiau augimo prognozių „Danske” bankas kol kas nekeičia (5,8 proc.) Jei praėjusiais metais ekonomikos augimo pagrindas buvo eksportas, tai dabar visose trijose Baltijos ekonomikose stebimos labiau subalansuotos augimo tendencijos. Vis dėlto eksporto įtaka išliks svari visoms trims Baltijos ekonomikoms, todėl dėl išorinės paklausos lėtėsiantis eksportas kelia didžiausią riziką ekonomikų augimui.
Atspariausios globaliam ekonomikos lėtėjimui – Azija ir Lotynų Amerikos šalys. Didžiausiai Azijoje Kinijos bei didžiausiai Lotynų Amerikoje Brazilijos ekonomikoms prognozuojamas švelnus nusileidimo scenarijus, o tai šiandieniniame nestabiliame ekonomikos kontekste yra pozityvus dalykas, leidžiantis išbraukti antro gilaus nuosmukio scenarijų.
