„Šie skaičiai rodo, kad iš tikro pasistiebti turime kur. Mano nuomone, 40 proc. nėra pakankamai. Visos įmonės, kurios veikia ir nori veikti gynybos pramonės sektoriuje, jos turi 100 proc. dirbti su savo pagrindiniu klientu“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdyje kalbėjo E. Kuročkina.
Viceministrė teigė, kad siekiant suartinti kariuomenės ir gynybos gamintojų bendradarbiavimo, 2024 m. antrojo ir trečiojo ketvirčio laikotarpiu vyks „Miltech akademija“. Taip pat, anot jos, šių metų antrojo ketvirčio metu vyks kūrybinės dirbtuvės, kurių metu bus siekiama identifikuoti iššūkius, prie kurių sprendimo gali prisidėti gynybos pramonė.
„Nuo šių metų antro ketvirčio startuos „Miltech akademija“, kuri bus orientuota į Lietuvos kariuomenę. Tai yra mokymai suprasti inovacijas ir jų potencialą. Taip pat organizuosime kūrybines dirbtuves, kurios yra skirtos kariuomenės ir gamybos bendradarbiavimui. Ši priemonė yra pilotinė, kadangi lėšų nusimatėme tikrai nedaug ir ne visai pakankamai. Tikimės, kad tikrai pasiseks ir galėsime nuo kitų metų didinti apimtis“, – aiškino viceministrė.
Ji paminėjo, kad kūrybinių dirbtuvių metu atrastų iššūkių sprendimui bus taikoma kita priemonė – gynybos inovacijos čekiai, kuriais taip pat bus siekiama skatinti bendradarbiavimą tarp mokslo institucijų ir gynybos industrijos.
„Turėsime tokią smulkesnę priemonę – gynybos ir inovacijų čekius. Ji bus orientuota į gynybos srityje dirbančioms įmonėms. Ji bus skirta iššūkių įgyvendinimui būtent pasinaudojant mokslo institucijų infrastruktūra. Šia priemonė norėsime suaktyvinti bendradarbiavimą tarp gynybos srityje veikiančių įmonių ir mokslo institucijų“, – sakė ji.
Be to, E. Kuročkina paminėjo, kad šiuo metu derinamas ir pavasarį turėtų būti priimtas gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. metų gairių įgyvendinimo priemonių planas. Anot jos, artinamuoju metu juo bus pasidalinta ir su socialiniais partneriais.
„Tikiuosi, kad iki kovo pabaigos ar balandžio vidurio turėsime ir šių gairių įgyvendinimo priemonių planą. Jis jau pradėtas derinti tiek tarp instituciniu lygmeniu, tiek netrukus bus paviešintas visiems socialiniams partneriams“, – sakė E. Kuročkina.
Tarp perspektyvių sektorių viceministrė išskyrė kovinius dronus gaminančias įmones. Anot jos, dronu gaminimu Lietuvoje taip pat domisi tiek Ukrainos, tiek Izraelio gamintojai, kurie aktyviai tikrina produkcijos šalyje potencialą.
„Lietuvoje dronų gamyba šiai dienai užsiima 6 stiprios įmonės. Taip pat mes matome didelį potencialą šių technologijų plėtrai Lietuvoje kartu pritraukiant ir užsienio kompanijas. Jau ir Izraelio gamintojai aktyviai domisi bepiločių orlaivių gamyba Lietuvoje. Taip pat ir Ukrainos gamintojai, jau su ne vienu yra tekę kalbėtis, kai jie atvyko ir tyrinėjo Lietuvos potencialą ir galimybes“, – aiškino ji.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, gynybos sektoriuje dabar veikia 79 įmonės. Jose dirba 5,7 tūkst. asmenų, o darbuotojų skaičius 2018–2023 m. periodu augo 14 proc. Šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2022 m. buvo 21 proc. didesnis nei šalies vidurkis.
Lietuvos gynybos sektoriaus apyvarta 2022 m. siekė 700 mln. eurų, jo apyvarta 2018 – 2022 m. augo 46 proc.
Iš šių įmonių, 25 veikia elektroninių komponentų ir lazerių srityje, 24 gamina komponentus, 9 gamina karinę ekipiruotę ir maisto davinius, 6 gamina bepiločius dronus, 5 vykdo karinės technikos priežiūrą.
Daugiau nei 25 įmonės veikia elektroninių komponentų ir lazerių srityje, bepiločių gamyba užsiima šešios, karinės technikos priežiūra ir remontu – penkios, karinės ekipuotės ir maisto davinių paruošimo – devynios. Ministerijos pristatymo metu išskirta, kad kelios įmonės taip pat dirba pritaikydamos tokias technologijas kaip dirbtinis intelektas gynybos tikslams.
