Nors pastaraisiais mėnesiais visi jie buvo nurodę, kad galimas ekonomikos nuosmukis, naujausias įvertis, lyginant su ankstesnėmis prognozėmis, yra niūresnis. „Svarbiausia šios revizijos priežastis yra ta, kad pramonė ir privatus vartojimas atsigauna lėčiau, nei tikėjomės“, – pareiškė Oliveris Holtemoelleris iš Halės ekonomikos tyrimų instituto – vieno iš penkių naujausią prognozę paskelbusių institutų.
Vokietijos politikos formuotojai su iššūkiais susiduria keliuose frontuose – nuo vis dar aukštos infliacijos, kurios augimą pakurstė Rusijos visapusiška invazija į Ukrainą, iki silpnumo gamybos sektoriuje ir rekordinių euro zonos palūkanų padarinių. Vokietiją taip pat slegia problemos pasaulinėje ekonomikoje ir lėtas svarbios prekybos partnerės Kinijos atsigavimas po pandemijos.
Nors metų pradžioje buvo pastebėta teigiamų ženklų, kad Vokietija galimai atlaikė energetikos krizę geriau, nei tikėtasi, ketvirtadienį paskelbta prognozė yra naujausias pastaraisiais mėnesiais užfiksuotas niūrus signalas.
Vokietijos ekonomika metų sandūroje jau buvo panirusi į recesiją ir nuo tada sunkiai stojasi ant kojų – antrą ketvirtį augimas stagnavo.
Ankstesnė, balandį skelbta bendra ekonomikos institutų prognozė rodė, kad 2023 m. Vokietijos ekonomika galėtų paaugti 0,3 proc. Tačiau vėliau kai kurie institutai atskirai ėmėsi prognozuoti susitraukimą. Nepaisant to, šios prognozės nebuvo tokios niūrios, kaip naujausia.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) numato, kad Vokietija šiemet bus vienintelė didelė išsivysčiusi ekonomika, kuri patirs susitraukimą. Tuo metu Europos Komisija (EK) anksčiau šį mėnesį nurodė mananti, kad Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 m. susitrauks 0,4 proc.
