Anot leidinio, jį rugsėjo 7-ąją tikimasi aptarti seminare, kuriame dalyvaus Europos Sąjungos 27 valstybių narių atstovai, o rugsėjo 9 dieną jo tolesnis svarstymas planuojamas Bendrijos energetikos ministrų neeiliniame posėdyje.
Pirmoji priemonė „apimtų iš Rusijos importuojamų dujų kainų viršutinės ribos nustatymo mechanizmą“, o antroji – sukūrimą administracinio reguliavimo kainų zonas labiausiai dėl tiekimo sutrikimų nukentėjusioms ES šalyje, vadinamąsias „raudonąsias zonas“.
Dokumento rengėjai pažymi, kad abi šios priemonės turi savų privalumų ir trūkumų, bet nėra viena kitai prieštaraujančios. Kita vertus, pripažįstama, kad regioninių kainų zonų sukūrimas būtų sunkiau įgyvendinamas ir „pareikalautų stipraus reguliavimo bei visapusiško techninio pasirengimo“.
Savo ruožtu skeptiškai šiuos pasiūlymus vertinantys Europos energetikos ekspertai teigia, jog dujų kainų viršutinės ribos nustatymas taps beprasmis, jei Rusija dujų tiekimą Europai visiškai sustabdytų, o skirtingų kainų zonų sukūrimo idėja, anot jų, turi mažai šansų sulaukti ES valstybių narių, išskyrus Vokietiją, palaikymo, pažymi „Euractiv".
Praėjusį penktadienį Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ paskelbė neribotam laikui stabdantis dujotiekį „Nord Stream“ per Baltijos jūrą į Vokietiją, oficialiai dėl techninių priežasčių, ir taip dar labiau apsunkindamas Europos tikslus apsirūpinti kuru artėjančiai žiemai. Tai buvo padaryta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalys susitarė dėl Rusijos naftos kainų viršutinės ribos nustatymo.