Šiomis iniciatyvomis įgyvendinamas Komisijos Pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio įsipareigojimas, pateiktas politinėse gairėse, kuriose teisėta migracija nurodyta kaip vienas Komisijos prioritetų.
„Siekdami užtikrinti ilgalaikį migracijos valdymą, turime pradėti investuoti jau dabar – tai bus naudinga mums visiems. Tam, kad migracija būtų naudinga ekonomikai ir mūsų visuomenės darnai trečiųjų šalių piliečius svarbu integruoti kuo anksčiau ir veiksmingiau Be to, turime užtikrinti, kad mūsų sistemos būtų pajėgios šalinti būsimus darbo rinkos ir įgūdžių trūkumus. ES mėlynosios kortelės sistema padės aukštos kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečiams atvykti dirbti ES ir sustiprinti mūsų ekonomikos augimą; ši galimybė taps patrauklesnė“, – sakė už migraciją, vidaus reikalus ir pilietiškumą atsakingas Komisijos narys Dimitris Avramopoulis.
Pristatytame veiksmų plane numatyta bendra politikos sistema ir pagalbinės priemonės, kurios turėtų padėti valstybėms narėms plėtoti ir stiprinti nacionalinę trečiųjų šalių piliečių integravimo politiką. Integracijos srityje pagrindinis vaidmuo tenka valstybėms narėms (nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis). Veiksmų plane išdėstyta parama politikos, veiklos ir finansų srityse, kuri joms bus teikiama ES lygmeniu.
Komisijos tarnybų paskelbtas tyrimas patvirtina, kad gerai ir greitai integruoti trečiųjų šalių piliečiai gali padėti pagerinti darbo rinkos rezultatus, spręsti demografines problemas ir gerinti fiskalinį tvarumą. Yra akivaizdus pavojus, kad neintegravimo sąnaudos bus didesnės nei investicijos į integracijos politiką.
Iki išvykimo ir prieš atvykimą taikomos integravimo priemonės, visų pirma skirtos perkeliamiems asmenims, kuriems akivaizdžiai reikalinga tarptautinė apsauga; veiksmai švietimo, užimtumo ir profesinio mokymo srityse; galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir aktyvus dalyvavimas bei socialinė įtrauktis. Taip pat siūloma strategiškiau ir labiau suderintai naudoti ES lėšas nacionalinėms integravimo priemonėms remti.
Pagal Europos naujų įgūdžių darbotvarkę Komisija taip pat rems darbo rinkos integraciją, tam pasitelkdama įvairias priemones, kurios migrantams padės gerinti įgūdžius, taip pat užtikrins, kad būtų pripažįstama jų kvalifikacija ir kad jie galėtų ją pritaikyti.
Veiksmai, kuriais remiama trečiųjų šalių piliečių integracija turėtų nekenkti priemonėms, skirtoms kitoms pažeidžiamų ir palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms arba mažumoms.
2009 m. priimta ES mėlynosios kortelės sistema, kaip rašoma pranešime, kol kas nepakankama ir nepatraukli, todėl ja naudojamasi nedaug, priėmimo sąlygos griežtos, o įvairiose valstybėse narėse taikomos skirtingos taisyklės, sąlygos ir procedūros. Tik 31 proc. aukštos kvalifikacijos asmenų, migravusių į EBPO šalis, pasirinko ES valstybę narę – taigi kvalifikuoti darbuotojai renkasi su ES ekonomine prasme konkuruojančias šalis.
Mėlynosios kortelės sistemos pagalba sukuriama bendra ES masto sistema, kuria pakeičiamos įvairios skirtingos su aukštos kvalifikacijos darbu susijusios nacionalinės sistemos. Taip siekiama suteikti daugiau aiškumo darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams ir užtikrinti, kad sistema būtų matomesnė ir konkurencingesnė. Pagal sistemą supaprastinamos procedūros, be to, leidžiamos trumpos (iki 90 dienų) verslo kelionės mėlynąją kortelę taikančiose valstybėse narėse, taigi skatinamas judumas ES viduje.
Sumažinama darbo užmokesčio riba – nustatomas lankstesnis intervalas, pagal kurį valstybės narės gali pritaikyti tą ribą prie savo darbo rinkos. Be to, numatytos tinkamesnes sąlygos trečiųjų šalių mokslo įstaigų absolventams ir darbuotojams regionuose, kuriuose trūksta darbo jėgos.
Pagal naująją Mėlynosios kortelės sistemą prašyti išduoti ES mėlynąją kortelę galės ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kuriems suteikta tarptautinė apsauga.
Apskaičiuota, kad naujosios Mėlynosios kortelės sistemos, pagal kurią į ES įsidarbinti atvyktų papildomų aukštos kvalifikacijos darbuotojų, teigiamas poveikis ekonomikai per metus atitiktų 1,4-6,2 mlrd. EUR. Valstybės narės ir toliau spręstų, kokiam skaičiui trečiųjų šalių piliečių leisti atvykti ieškoti darbo savo teritorijoje, o tai atitinka Sutartį. Jeigu darbo rinka patirtų rimtų sutrikimų, pvz., jeigu, būtų itin aukštas nedarbas konkrečios profesijos srityje ar sektoriuje(arba tam tikroje šalies dalyje),valstybės narės taip pat galės atlikti darbo rinkos tyrimą.
Jungtinė Karalystė, Airija ir Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji joms neprivaloma ir netaikoma.
