„Karinė pramonė turi žengti visai kitą žingsnį iš dabartinio šiokio tokio sąstingio, minimalių poreikių tenkinimo į eksporto orientavimąsi, Europos gynybos pajėgumų stiprinimą, atliepiant geopolitinę situaciją“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.
„Pirmiausia, pati programa suteikia 1,5 mlrd. papildomų eurų. Tai nėra didelė suma žiūrint bendrai, bet tai labai svarbus žingsnis į priekį. Tai investicijos į gynybos pramonės tiekimo grandines, jos galės siekti 50 proc. kompensuojamų išlaidų ir investicijos į gynybos priemones – net iki 100 proc. kompensavimo“, – aiškino jis.
Anot EK nario, strategijoje numatoma finansinė parama siekiant greitai padidinti gynybos pajėgumus, pritaikant tam tikrą civilinę infrastruktūrą. Taip pat siūlomos lengvatinės paskolos, siekiant pereiti nuo prototipo prie masinės gamybos projektams, kurie jau buvo finansuoti iš gynybos fondo.
„Numatomas iki 100 proc. administracinių išlaidų padengimas, vykdant bendrus gynybos pramonės pirkimus. Taip pat galimybė nemokėti PVM kelių valstybių bendrai perkamai įrangai, iki 100 proc. finansavimas kritiškai svarbiems bendriems ES gynybos projektams, kurie užtikrintų gynybos pajėgumus“, – sakė eurokomisaras.
Vienu metu siekiama skatinti paklausą, pasiūlą ir bendrus ES valstybių pirkimus
V. Sinkevičius tikino, kad visa programa siekiama ES skatinti paklausą, pasiūlą, bendrus ES valstybių pirkimus, taip pat investicijas į gynybos pramonę ir jos tiekimo grandines. Anot jo, tai yra aiškus signalas, pirmiausia, gynybos pramonei, kad dabar jų pastangos bus dar stiprinamos viešaisiais finansais, bet kartu ir kuriama paklausa.
„Svarbus aspektas yra, kad naujas įrankis leistų ES naudoti JAV gynybos pardavimo modelį, kai valstybė perka ginkluotę iš valstybės, o ne iš gamintojo. Pavyzdžiui, tai leidžia JAV tiekti ginkluotę iš savo rezervo greičiau, įvykdyti pardavimą, o po to tiesiog gynybos pramonė atkuria tą rezervą“, – teigė EK narys.
„Tai labai svarbus aspektas žiūrint bendrai į pagalbą Ukrainai“, – pažymėjo jis.
Eurokomisaras pažymėjo, kad valstybės narės taip pat galės prisidėti prie rezervo kūrimo ir tam būtų skiriama finansinė parama.
„Tai leistų turėti analogišką ginkluotės rezervą, tam taip pat kuriamas ES gynybos pramonės produkcijos katalogas, kuris apimtų produkciją tinkamą tokiam rezervui“, – aiškino V. Sinkevičius.
„Rezervas galėtų būti naudojamas pardavimams tiek ES, tiek eksportui. Svarbu ir pačios ES ekonomikai, ir tarptautinei konkurencijai, nes 80 proc. ES valstybių gynybos išlaidų nuo karo pradžios iškeliavo už ES ribų“, – akcentavo jis.
Į programą įtraukta Ukraina
EK narys džiaugėsi, kad į strategiją taip pat yra įtraukta Ukraina, kuriai programoje suteikiamos tokios pačios teisės, kaip ir visoms ES narėms. Pasak jos, Ukraina ir jos įmonės galės būti įtrauktos į bendrus projektus, pretenduoti į finansinę pagalbą gynybos pramonės stiprinti.
„Ji gali vykdyti pirkimus kartu su kitomis ES valstybėmis, kurti bendrus pramonės projektus. Tai labai svarbus aspektas. Dar džiaugiuosi tuo, kad yra įvertintas grėsmės lygis, kalbant apie akcentavimą. Po tikrai įnirtingų diskusijų Komisijoje, mums pavyko įtraukti valstybių, su didžiausia rizika konvencinei karo grėsmei sąvoką“, – sakė V. Sinkevičius.
„Tai reiškia, kad Europos gynybos pramonės programa, tarp kitų prioritetų, vis tiek prioritetizuoja gynybos pramonės tiekimo grandines ir stiprinimą šalyse, kuriuos yra didesnėje karo rizikoje, yra labiau pažeidžiamos“, – pažymėjo jis.
V. Sinkevičius tikino, kad strategija atveria „teisines duris“ šiek tiek sustiprinti motyvaciją, vykdyti plėtrą ar bent jau įtraukti industrijas į bendrus gamybos ir pramonės plėtros projektus tokiose valstybėse kaip Lietuva, Lenkija, Suomija. Jis mano, kad tai labai svarbu ir Lietuvai.
„Aišku, tai yra pirmas žingsnis. Kai pasižiūri į biudžetą tu galvoji, kad jis nėra toks didelis. Kaip sakiau, 1,5 mlrd. eurų, bet neabejoju, kad ir ateityje finansavimas šiai programai turėtų didėti. Tai yra pirmas žingsnis“, – teigė EK narys.
„Europos Sąjungos finansinis programavimas neleidžia planuotis ilgalaikių išlaidų už esamo daugiamečio biudžeto projekto, kuris baigiasi 2027 m. Bet šiuo atveju yra žengiamas labai svarbus žingsnis ir siunčiamas signalas“, – kalbėjo jis.
Strategija turėtų būti patvirtinta artimiausiu metu
Eurokomisaras aiškino, kad Komisija pateikė siūlymą, o Europos Parlamentas bei Europos Vadovų Taryba strategiją turėtų patvirtinti artimiausiu metu.
„Net neabejoju (kad strategija bus patvirtina artimiausiu metu – ELTA). Komisijos nariai, nekomentuoja kitų institucijų darbotvarkės, bet visi puikiai supranta šio projekto reikalingumą ir svarbą“, – sakė V. Sinkevičius.
„Tai yra žingsnis į priekį. Tai nėra sidabrinė kulka. Labai džiaugiuosi, kad yra numatyta sąveika su NATO. Bet neabejoju, kad labai svarbu bus ir šios programos įgyvendinimas, užtikrinant efektyvų lėšų panaudojimą ir stiprinant regioninę gynybą“, – akcentavo jis.
Kaip ELTA jau rašė anksčiau, EK taip pat nori, kad Europos investicijų bankas (EIB) pakeistų šiuo metu galiojančias griežtas savo taisykles ir imtų investuoti į ginklų gamybą.
Pagrindinis naujosios programos tikslas yra užtikrinti tiekimą gynybos bendrovėms, kad šios galėtų steigti naujas gamybos linijas ir pradėti gamybą, nelaukdamos, kol bus sudarytos naujos sutartys.
Tarp kitų priemonių, skirtų tolimojoje perspektyvoje didinti gynybos gamybos apimtis, yra naujai formuojama ginklų rezervų sistema, panaši į ta, kuri egzistuoja Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tokios sistemos paskirtis yra užtikrinti, kad ginklų pardavimas ir pristatymas vyktų operatyviau.
Programoje taip pat numatyta taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų ir tai, kad derybas dėl ginklų sutarčių ES šalių vardu vykdytų Komisija.
