Jos skaičiavimais, kitąmet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas turėtų susitraukti iki 0,5 proc., o kainų kilimas sušvelnėti iki 9,1 proc. ir 2,1 proc. 2024 m.
EK teigimu, ekonomikos augimas lėtės dėl Rusijos karo Ukrainoje sukeltų veiksnių – sutrikusių tiekimo grandinių, mažėjančios eksporto paklausos, didesnio ekonominio neapibrėžtumo bei smukusių investicijų. Neigiamą įtaką taip pat turėtų daryti aukštos energijos kainos ir slopstantis vartojimas.
Vasarą Komisija prognozavo 1,9 proc. BVP augimą šiemet ir 2,5 proc. 2023 m. Lėtėjant infliacijai ir atsistatant eksporto paklausai, numatoma, kad ekonomikos augimas turėtų vėl paspartėti 2024 metais – iki 2,4 proc.
EK taip pat prognozuoja, kad dėl aukštos infliacijos ir spartaus atlyginimų augimo auga biudžeto pajamos, todėl valstybės deficitas 2022 m. turėtų sumažėti iki 1,9 proc. nuo BVP. 2023 m. neigiamas šalies pajamų ir išlaidų balansas sieks 4,4 proc. 2023 m. biudžeto projekte Vyriausybė numato 4,9 proc. deficitą.
Tikimasi, kad 2024 metais biudžeto deficitas, pasibaigus laikinos paramos namų ūkiams ir verslui priemonėms bei atsigaunant ekonomikai, taip pat dėl planuojamų mokesčių sistemos reformų, mažės iki 1,8 proc.
Pasak EK, nedarbas 2022 m. turėtų siekti 6 proc., kitais metais išaugti iki 7,1 proc., o 2024 m. sumažėti iki 7 proc. Valstybės skola šiemet turėtų sudaryti 38 proc., o 2023 m. ir 2024 m. – atitinkamai 41 proc. ir 39,9 proc. nuo BVP, numato Komisija.
