Stokholme vykstančiame Baltijos jūros regiono strategijos forume apie tai diskutavo nevyriausybinių organizacijų, ES institucijų ir valstybių narių atstovai.
Regiono politinės padėties apžvalgą pristačiusi Europos Komisijos atstovybės Lenkijoje ekspertė Agnieszka Lada įsitikinusi, kad projektas „Nord Stream 2“, kurį įgyvendinus būtų nutiestas antras dujotiekis per Baltijos jūrą, labiausiai suinteresuota pati Rusija.
„Kalbant apie energetikos sektorius, Rusijai yra vienas svarbus dalykas – provokuoti kitas valstybes. „Nord Stream 2“ yra ne ekonominis, o politinis projektas, nukreiptas prieš ES energetikos sąjungą. Politine prasme neturėtume remti šio projekto“, – forume kalbėjo ji, tačiau iš Rusijos Užsienio reikalų ministerijos sulaukė replikų, kad jos pristatyta apžvalga naudinga tiems, kurie nenori dialogo tarp Rusijos ir Baltijos valstybių ar ES.
Vis dėlto forume dalyvavę Baltijos valstybių vadovai buvo atsargūs, tačiau ne tokie kategoriški.
Žurnalistų paklaustas, kokia jo nuomonė apie projektą „Nord Stream 2“ Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas kalbėjo:
„Kaip jau sakiau, turime nuogąstavimų dėl šio projekto. Vis dėlto į jį reikėtų žiūrėti iš europinės perspektyvos, nes tai (būtų įgyvendinama, – aut. past.) ne mūsų teritoriniuose vandenyse.
Jei žiūrėtume iš europinės perspektyvos, kalbant apie ES energetinę sąjungą, tai labai priklausytume nuo vienos valstybės. O ką tai reiškia aplinkosaugos požiūriu, ką tai reiškia Ukrainai? Taigi, yra daug dalykų, į kuriuos reikėtų žiūrėti iš Europos perspektyvos“.
Švedijos ministras pirmininkas taip pat sakė, kad norėtų, jog forume Rusijai būtų atstovaujama aukštesniu lygiu:
„Taip pat norėtume tęsti daugiašalius forumus, kuriuos jau turime – pvz., Arkties šalių formatu arba kitu, tai yra turėti dialogą ir žiūrėti, kaip jis plėtosis“.
S. Lofvenas pasakojo, kad su Rusija yra diskusijų ir dėl saugumo klausimų, pvz., aviacijos.
„Šis klausimas buvo iškeltas ir jam spręsti yra daugiašalis forumas. Tačiau turime diskutuoti ir, manau, pakelti jį į aukštesnį lygį. Svarbu turėti saugų aviacijos sektorių“, – sakė jis ir patikslino, kad turįs galvoje tiek civilinę aviaciją, tiek karinę.
Viena iš Baltijos regiono strategijos forumo temų buvo jo vizija 2030 m. Paklaustas, kokie jo lūkesčiai dėl jos Švedijos vyriausybės vadovas sakė:
„Norėčiau, kad taptume pavyzdžiu aplinkosaugos požiūriu, kad iš užterštos Baltiją paverstume švaria jūra. Ir kad turėtume savo pirmaujančias bendroves, kurios taptų pasaulinėmis lyderėmis eksportuojančiomis įvairius sprendimus ir technologijas“.
Jis vylėsi, kad iki to laiko bus pasiekta, kad Baltijos jūros regionas bus saugus ir patogus.
Suomijos premjeras Juha Sipila taip pat buvo paklaustas nuomonės apie „Nord Stream 2“. Anot jo, Suomijai, be kita ko, svarbu, kiek jis bus saugus aplinkai.
„Mes nesame šio projekto dalis. Iš esmės tai yra Rusijos ir Vokietijos projektas. Manau, kad Europos lygiu turėtų būti diskusija apie energetinę sąjungą, tai yra, ar projektas atitinka šią jos strateginius tikslus, ar neatitinka.
Suomija, kaip valstybė, turi tik aplinkosauginių klausimų politikos formuotojams. Vis dėlto diskusija šiuo klausimu turėtų būti vykdoma ES lygiu“.
2006 m. bendrovės „Gazprom“, tuometinė E.ON Ruhrgas (dabar E.ON) ir „Basf“ įkūrė bendrą įmonę, kuri įgyvendino projektą „Nord Stream“ ir nutiesė dujotiekį per Baltijos jūrą nuo Sankt Peterburgo srities į Vokietiją.
Įgyvendinus projektą, 2015 m. rugsėjį šios ir kai kurios kitos Vakarų bendrovės pasirašė naują susitarimą dėl „Nord Stream 2“ – t. y. antro tokio dujotiekio.
ES institucijos ir kai kurios valstybės kritiškai vertino šį projektą, tačiau jį įgyvendinančios kompanijos teigia, kad „Nord Stream 2“ įgyvendinimas neprieštarauja bendrijos teisės aktams.
