„Kas liečia sąlygas dirbantiesiems ir galimybes užsidirbti daugiau patiems gyventojams, tai, man atrodo, mūsų buvo pasiūlymas dėl pajamų natūra apmokestinimo. Matome, kad Lietuva mažiausiai pajamų natūra objektų apmokestina, lyginant su Latvija, Lenkija ir atsilieka nuo Estijos. Dabar neapmokestinamų pajamų krepšelį sudaro senovinis rinkinys, apmokestiname įmonės automobilį, akcijų opcijonus, maitinimus, sportą ir pan., ir žiūrime, kad Lietuva praranda konkurencingumą šioje vietoje“, – trečiadienį Trišalėje taryboje teigė I. Valeškaitė.
„Atsižvelgdami į dabartinę padėtį, siūlytume sudaryti bendrą sąrašą pajamų natūra ir ten galėtų iki 5 proc. nuo darbuotojų apskaičiuoto bruto darbo užmokesčio, su kažkokiomis racionaliomis lubomis, kad nebūtų paskatų slėpti darbo užmokestį, turėti krepšelį, į kurį įeitų maistas, parkavimo vieta, kelionės į darbą, car-sharingas, sporto salės abonementai, apgyvendinimas, papildomas sveikatos draudimas ir panašūs dalykai“, – pažymėjo ji.
I. Valeškaitė taip pat akcentavo poreikį peržiūrėti dovanų iš darbdavio dydžius, nes paskutinį kartą jie buvo keisti 2008 m. bei didesnę diskusiją dėl neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) ir minimalios mėnesinės algos (MMA) sulyginimo.
„Siūlytume taip pat peržiūrėti dovanų iš darbdavio dydžius, nes paskutinį kartą jie buvo berods 2008 m. keisti, tai jau nebelabai atitinka dabartinę realybę. Tokie pagrindiniai pasiūlymai, kurie liestų dirbančiuosius pagal darbo santykius, taip pat manome, kad reikia daugiau diskutuoti apie NPD prilyginimą MMA“, – sakė viceministrė.
ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
