Kai kurie euro zonos bankai teigė, kad esant tokioms žemoms palūkanoms, išlaikyti pelningumą yra beveik neįmanoma, tad ECB pastangos stimuliuoti ekonomiką nėra itin veiksmingos, nes silpnesni bankai lengvų ECB pinigų neperduos į realią ekonomiką.
„Nors žemų palūkanų laikymas ilgesnį laiko tarpą gali turėti neigiamų pasekmių bankų pelningumui, jos materializuojasi tik po gana ilgo laiko ir dažnai yra atsveriamos dėl žemų palūkanų pagerėjusių makroekonominių sąlygų“, - rašo ECB.
Euro zonos ekonomika plečiasi jau 18 ketvirčių paeiliui - daugiausia nuo finansų krizės laikų. Didžiąją dalį augimo palaiko itin lengva ECB pinigų politika, įskaitant nuo 2014 m. neigiamame lygyje esančią indėlių palūkanų normą.
ECB žada dabartines palūkanų normas palikti galioti dar ilgą laiką, o rinka mano, kad palūkanas ECB anksčiausiai gali kelti 2019 m. pabaigoje.
