Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 4,25 proc., 4,50 proc. ir 3,75 proc. ir bus taikomos nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d.
ECB pranešime aiškinama, kad infliacija tebemažėja, tačiau numatoma, kad ji bus per didelė pernelyg ilgai.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. (…) Valdančioji taryba palūkanas pakėlė atsižvelgusi į jos atliktą infliacijos perspektyvos vertinimą, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.
Nuo praėjusio posėdžio įvykę pokyčiai patvirtina vertinimą, kad per likusius šių metų mėnesius infliacija toliau mažės, tačiau dar ilgą laiką viršys tikslinį lygį. Nors kai kurie rodikliai gerėja, grynoji infliacija iš esmės tebėra didelė. Ir toliau yra stipriai juntamas ankstesnio palūkanų normų didinimo poveikis – finansavimo sąlygos tapo dar griežtesnės ir dėl to vis labiau slopinama paklausa, o tai yra svarbus veiksnys siekiant sugrąžinti infliaciją į tikslinį lygį“, – nurodė ECB.
Liepą, išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliaciją Lietuvoje siekė 7,1 proc. Eurostatas skelbė, kad birželį euro zonos metinė infliacija buvo 5,5 proc.
ECB pranešime pastebima, kad turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema daugiau nereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
Kalbant apie specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), pažymėtina, kad ECB valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 m. pabaigos.
LLRI ekspertas: palūkanų normų pikas yra ne už kalnų, o su jų mažinimu ECB neskubės
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius teigia, kad nors rinkos tikisi, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanas paskutinį kartą kels rugsėjį, jų mažinimo pradžia gali užtrukti. Pasak jo, ECB neturinti kitų įrankių, be pasekmių stebėsenos, kuriais gali nuspręsti, ar palūkanų normos pakeltos iki reikalingo lygio.
„ECB neišsižada pigių pinigų politikos, tad palūkanų mažėjimas kažkada bus. Bet esmė ta, kad ECB komunikuoja, jog sprendimai priklausomi nuo duomenų ir priimami posėdis po posėdžio. Jeigu šiandien, beveik garantuotai, bus pakeltos palūkanos, tai rinkos prognozė yra, kad rugsėjį būtų paskutinis kėlimas. Bet dėl nuleidimo, tai pasiekus piką ECB neskubės iš karto mažinti palūkanų, nes norės pažiūrėti, ar iš tiesių pasiekė reikalingą lygį. Nes be stebėjimo jie neturi įrankių pasakyti, kokios tos palūkanos turėtų būti“, – ketvirtadienį ryte LRT radijui teigė L. Marcinkevičius.
„Todėl su mažinimu jie tikriausiai neskubės, bet pikas jau ne už kalnų“, – pridūrė jis.
Taip pat, anot LLRI eksperto, ECB gali persistengti išlaikant aukštas palūkanų normas arba jas didinant. Jo manymu, toks pavojus kyla dėl to, kad ECB ir kiti centriniai bankai nežino, koks yra „teisingas“ palūkanų dydis.
„Infliacijos pagreitis yra prislopintas, bet ji vis dar tris kartus viršija ECB susigalvotą 2 proc. metinės infliacijos tikslą. Bet problema kyla ne dėl pačios infliacijos, o dėl to, kad net pats ECB nežino, kokio lygio turėtų būti tos „teisingos“ palūkanos“, – sakė ekspertas.
„Kyla rizika, kad dabar, po 11 galimai per švelniai vykdytos politikos metų, centrinis bankas perspaus ir nėra tokio aukso vidurio“,– paminėjo jis.
