Dėl Rusijos karo Ukrainoje padarinių „augimas prarado pagreitį, didelė infliacija išlieka, pasitikėjimas susilpnėjo, tvyro neapibrėžtumas“, prognozuoja EBPO. Jos vyriausiasis ekonomistas Alvaro Santosas Pereira sakė, kad pasaulio ekonomika „kenčia dėl didžiausios nuo aštuntojo dešimtmečio energetikos krizės“. Jis pridūrė, kad energetinis šokas padidino infliaciją „iki daug dešimtmečių nematyto lygio“ ir kenkia ekonomikos augimui visame pasaulyje.
Infliacija jau didėjo ir iki karo dėl atsiradusių trikdžių pasaulinėje tiekimo grandinėje, kai šalys atsisakė karantino COVID pandemijai pažaboti.
Paryžiuje įsikūrusi EBPO prognozuoja, kad ketvirtąjį šių metų ketvirtį infliacija 20-ies stipriausios ekonomikos šalių grupėje turėtų pasiekti 8 proc., o 2023 ir 2024 metais sumažės iki 5,5 procento. „Mes prognozuojame ne pasaulinės recesijos scenarijų, o reikšmingą pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimą 2023 m., taip pat vis dar didelę, nors ir daugelyje šalių mažėjančią, infliaciją“, – sakė A. Santosas Pereira.
Pasak EBPO, kova su infliacija yra „svarbiausias politikos prioritetas“, nes sparčiai didėjančios kainos mažina žmonių perkamąją galią visame pasaulyje. Organizacija rekomenduoja sugriežtinti pinigų politiką šalyse, kuriose kainų kilimas išliko didelis, ir taikyti paramos priemones šeimoms bei įmonėms, kad būtų išvengta didėjančio infliacijos spaudimo, nes energijos sąnaudos „tikėtina, kurį laiką išliks didelės ir kintamos“.
38 narių EBPO paragino paspartinti investicijas į švarių energijos šaltinių ir technologijų diegimą bei plėtrą, kad tiekimas būtų diversifikuotas.
