EBPO dabar numato 2,9 proc. ekspansiją, kai lapkritį prognozavo, kad augimas bus 2,7 proc. Organizacija gerokai padidino prognozę didžiausiai pasaulio ekonomikai Jungtinėms Valstijoms.
2023 m. pasaulinis augimas buvo „netikėtai atsparus“ ir pasiekė 3,1 proc., nes infliacija mažėjo sparčiau nei tikėtasi, o stiprus augimas JAV ir besivystančiose rinkose nusvėrė sulėtėjimą Europos šalyse. Tačiau, anot EBPO, duomenys rodo tam tikrą augimo „lėtėjimą“, nes didesnės palūkanų normos veikia kredito ir būsto rinkas, o pasaulinė prekyba išlieka silpna.
Nors infliacija didžiosiose ekonomikose mažėja, „dar per anksti puoselėti užtikrintumą, kad kainų spaudimas yra visiškai suvaldytas“, savo atnaujintoje metinėje ekonominių perspektyvų ataskaitoje pridūrė EBPO.
Organizacija atkreipė dėmesį į grėsmes, kurias kelia Gazos Ruože vykstantis karas tarp Izraelio ir „Hamas“ bei Raudonojoje jūroje Jemeno sukilėlių rengiami išpuoliai prieš laivybą. Sukilėliai tvirtina, kad, solidarizuodamiesi su palestiniečiais, taikosi į su Izraeliu susijusius laivus.
JAV ir Jungtinės Karalystės (JK) pajėgos į tai sureagavo smūgiais, nukreiptais į hučių sukilėlius, kurie vėliau pareiškė, kad amerikiečių ir britų interesai dabar taip pat yra teisėti taikiniai.
„Didelė geopolitinė įtampa kelia reikšmingą artimiausio laikotarpio riziką aktyvumui ir infliacijai, ypač jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose sutrikdytų energijos rinkas, – sakoma ataskaitoje. – Konflikto išplitimas ar eskalacija gali sutrikdyti laivybą labiau nei tikimasi šiuo metu, suintensyvinti tiekimo trikdžius ir išauginti energijos kainas, jei svarbiuose naftos ir dujų gabenimo iš Artimųjų Rytų į Aziją, Europą ir abi Amerikas maršrutuose nutrūks eismas.“
Pasak EBPO, minėti išpuoliai smarkiai išaugino gabenimo išlaidas ir pailgino prekių pristatymo laiką, nes įmonės nukreipė savo laivus aplink Pietų Afriką, tad kelionė kai kuriais atvejais pailgėjo net 50 proc. Ataskaitoje pažymima, kad Europoje buvo sutrikdyti gamybos tvarkaraščiai, o ypač paveikti automobilių gamintojai.
„Išpuoliai prieš laivus Raudonojoje jūroje veikia prekybą. Krovinių gabenimo išlaidos nuo praėjusių metų pabaigos daugiau nei padvigubėjo“, – spaudos konferencijoje pareiškė EBPO vyriausioji ekonomistė Clare Lombardelli.
EBPO perspėjo, kad jei gabenimo išlaidos bus padidėjusios ilgesnį laiką, jos po maždaug metų gali išauginti vartotojų kainų infliaciją 0,4 proc.
„Išliekamasis“ palūkanų normų didinimo poveikis
Organizacija nurodė, kad pinigų politika turi likti „apdairi“, siekiant užtikrinti, jog infliacinis spaudimas būtų „suvaldytas ilgą laiką“.
JAV Federalinis rezervų bankas, Europos centrinis bankas ir Anglijos bankas smarkiai pakėlė palūkanų normas, kad galėtų pažaboti vartotojų kainas, kurios išaugo po COVID-19 pandemijos ir dar labiau pašoko po Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Augimas taip pat gali būti silpnesnis nei prognozuojama, jei išliekamasis ankstesnių palūkanų normų padidinimų poveikis bus stipresnis nei tikimasi“, – sakė EBPO.
Visi trys minėti centriniai bankai pastaruoju metu sustabdė savo palūkanų kėlimo kampanijas ir palaiko normas aukštame lygyje. Tačiau rinkos puoselėja viltis, kad pinigų politikos formuotojai netrukus pradės mažinti palūkanas, nes infliacija didžiosiose ekonomikose sulėtėjo, nors toliau viršija 2 proc. tikslus.
„Gera žinia yra ta, kad infliacija mažėja, bet ji vis dar yra per aukšta“, – teigė C. Lombardelli.
EBPO numato, kad infliacija JAV šįmet sumažės iki 2,3 proc., euro zonoje – iki 2,6 proc., o JK – iki 3,6 proc. Išsiskiria tik Argentina, kur vidutinė metinė infliacija šiais metais turėtų išaugti iki 250,6 proc.
Kalbant apie didžiąsias ekonomikas, JAV 2024 m. turėtų paaugti 2,1 proc. – ankstesnėje EBPO ataskaitoje buvo numatomas 1,5 proc. augimas. Tačiau prognozė euro zonai buvo sumažinta nuo 0,9 proc. iki 0,6 proc. Tuo metu prognozė antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai Kinijai išliko nepakitusi ir sudaro 4,7 proc.
