„Nuotolinių azartinių lošimų verslas nuo legalizavimo 2016 m. išaugo 5,5 karto. Tokį spartų rinkos augimą lemia daug priežasčių – gyvenimo lygio Lietuvoje augimas, daugelio pramogų skaitmenizacijos tendencija, dėl COVID-19 pandemijos įvestas karantinas, paveiki organizatorių rinkodara“, – sako J. Džiugelis.
Pasak parlamentaro, legali lošimų rinka Lietuvoje gana griežtai reguliuojama, periodiškai atsiranda nauji ribojimai. Tačiau nerimas dėl lošimų industrijos neigiamų socialinių pasekmių nemažėja. Jų prevencijai ir sumažinimui skirta Probleminio lošimo prevencijos programa, Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras, Atsakingo lošimo organizavimo gairės, kt.
Tačiau šios priemonės neveikia nelegalios rinkos pasiūlos, kurią 100 proc. sudaro nelegalūs nuotoliniai lošimai, kai lošimai organizuojami bendrovių, neturinčių teisės teikti šias paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Azartiniai lošimai, vykdomi neturint būtinų licencijų bei leidimų, daro didelę žalą valstybei. Tokie nelegalios veiklos organizatoriai nemoka mokesčių, nesilaiko nustatytų griežtų azartinių lošimų organizavimo sąlygų (reklamos draudimo, skatinimų draudimo, apsiribojusių asmenų registro reikalavimų ir t.t.), taip pat didina neigiamas socialines lošimų pasekmes, su kuriomis, panaudojant biudžeto išteklius, tenka dorotis šalies visuomenei ir institucijoms.
Nelegalių azartinių lošimų problema pastebimai paaštrėjo dėl COVID-19 pandemijos įvesto karantino ir po jo išpopuliarėjus nuotoliniams (organizuojamiems internetu) lošimams. Egzistuoja skirtingi vertinimai, pasak kurių, nelegalaus lošimo bendrovių apyvarta Lietuvoje siekia nuo 10 iki 30 proc. legalios rinkos apyvartos.
„Todėl siūlau kriminalizuoti nelegalių azartinių lošimų organizavimą Lietuvos Respublikoje, iškeliant šią nusikalstamą veiką iš straipsnio, nustatančio bendrą atsakomybę už neteisėtą veiklą neturint licencijų ar leidimų, į atskirą straipsnį, dedikuotą tik atsakomybei už nelegalių azartinių lošimų organizavimą ar siūlymą dalyvauti tokiuose lošimuose“, – sako J. Džiugelis.
Baudžiamojo nusikaltimo statusas leis šią veiklą tirti prokuratūrai naudojant platesnius įgaliojimus ir metodus, nei dabar suteikti Lošimų priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos, galinčiai tirti nelegalią lošimų veiklą tik kaip administracinį nusižengimą (azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą). Kadangi dabar nelegalūs azartiniai lošimai dažniausiai organizuojami internetu iš užsienio valstybių, teisinės pagalbos prašymai ir kiti panašūs procesiniai veiksmai leis tiek efektyviai tirti šiuos nusikaltimus bei patraukti kaltus asmenis atsakomybėn, tiek ir bus efektyvi prevencinė atgrasymo priemonė.
Parlamentaras tikisi, kad keli sėkmingi tyrimai ir teismo nuosprendžiai atgrasys nelegalius operatorius veikti Lietuvoje, kuri nėra didelė rinka, tad, labai tikėtina, taps ir nepatraukli. Pasak jo, toks įstatymas jau sėkmingai veikia Vengrijoje.
„Mano pasiūlymai nėra nukreipti prieš Lietuvos piliečius, dalyvaujančius nelegaliuose lošimuose. Dalis jų yra probleminiai ar patologiniai lošėjai, kuriems yra reikalinga pagalba, o ne kriminalinis persekiojimas. Labai raginu nelegalių lošimų dalyvius susimąstyti, kokią žalą daro jų veiksmai – jiems patiems, jų šeimoms, valstybės poreikiams ir visuomenės interesams. Jūsų probleminis lošimas gali būti suvaldytas, jei tik kreipsitės pagalbos“, – ragina parlamentaras.
J. Džiugelis taip pat informuoja, kad kreipėsi į Finansų, Sveikatos apsaugos ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijas bei Lošimų priežiūros tarnybą, ragindamas kuo greičiau suburti darbo grupę, kuri parengtų naują Probleminio lošimo prevencijos priemonių įgyvendinimo planą. Senasis baigė galioti 2022 m. pabaigoje, tačiau naujo plano parengimo procesas dar nėra pradėtas.
Seimo narys ragina Finansų ministeriją esmingai padidinti probleminio lošimo prevencijos veiklų finansavimą, siekiant, kad Lietuvos gyventojai, ypač jauni žmonės, suformuotų teisingą požiūrį į azartinius lošimus – kaip į specifinę pramogą, o ne būdą užsidirbti pinigų.
„Asmeniškai aš ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas toliau aktyviai dalyvausime svarstant lošimų ir loterijų klausimus Seime bei vykdant kitų institucijų parlamentinę kontrolę. Visi sutinkame, kad azarto žaidimų organizavimo veikla gali turėti socialinių rizikų ir privalo būti griežtai bei atsakingai reguliuojama atsižvelgiant į visuomenės ir valstybės poreikius. Todėl sieksime, kad azarto žaidimų reguliavimas turėtų aiškius tikslus ir nuoseklias priemones. Visa tai turi būti grindžiama patikimais duomenimis apie socialines rizikas, jų priežastis ir pasekmes“, – teigia J. Džiugelis.
