Bendrovė „Pasaulio drabužiai“, veiklą pradėjusi prieš 32 metus, pamažu artėja prie savo gyvavimo pabaigos. Jos vadovas Albertas Palskys Delfi teigia, kad uždarinėti parduotuves privertė vis mažėjantis pelnas, o įdėtos pastangos gelbėti verslą norimų rezultatų nedavė.
Vieno paaiškinimo, kodėl verslo rezultatai ėmė prastėti, A. Palskys neturi. Pasak jo, tai galėjo lemti daugybė priežasčių, o kuri jų svarbiausia, sunku pasakyti.
Dar 2018 m. „Pasaulio drabužių“ pajamos siekė 1,42 mln. eurų, o grynasis pelnas – 27,3 tūkst. eurų. 2020-aisiais šie rodikliai atitinkamai sumažėjo iki 0,59 mln. eurų ir 1,6 tūkst. eurų. Vėlesniais metais bendrovė finansinių ataskaitų Registrų centrui nebeteikė.
Dar pardavinėja likučius
Vienu metu veikė 20 „Pasaulio drabužių“ parduotuvių, jos buvo išsibarsčiusios visoje Lietuvoje – Vilniuje, Kupiškyje, Panevėžyje, Švenčionyse, Ignalinoje. Vėliau tinklas susitraukė iki kelių parduotuvių Vilniuje, o dabar beliko tik viena prekybos vieta sostinės Antakalnio gatvėje.
„Kol kas viena parduotuvė dar lieka. Turime visokių likučių, kol juos išsiparduosime, dar dirbsime. O paskui skaičiuosime – jei matysime, kad galima išgyventi, aišku, norėtųsi dar veikti. Bet kaip bus, nežinau. Sunku prognozuoti į priekį. Matau tik dabartinę situaciją, o ji yra tokia, kad faktiškai dirbame į nulį“, – aiškina A. Palskys.
Jis sako negalintis pasakyti, kodėl taip yra, tačiau faktas, kad parduotuvių apyvartos pastaruoju metu nuolat mažėjo.
„Gal tai susiję su pandemija, gal su karu, gal su internetine prekyba. Nėra kažkokio staigaus kritimo, kad galėtum pasakyti priežastį, pavyzdžiui, prasidėjo karas ir žmonės iškart nustojo pirkti. Ne, viskas mažėja laipsniškai, procentas po procento. Visa tai privedė prie to, kad dirbame be pelno, o mes juk pelno siekianti organizacija“, – kalba „Pasaulio drabužių“ vadovas.
Paklaustas, ar sunkmetis palietė tik „Pasaulio drabužius“, ar atėjo į visą prekybos dėvėtais drabužiais sektorių, pašnekovas sako, kad kai kurios įmonės sugeba dirbti sėkmingai, pavyzdžiui, šios srities milžinė „Humana“. Tiesa, verslininkas turi paaiškinimą, kodėl konkurentams sekasi geriau.
„Jie patys drabužius ir renka, ir pardavinėja. Mes juos pirkdavome iš surinkėjų, dalies parduoti nepavykdavo, tad tekdavo utilizuoti, o tai irgi papildomos išlaidos. Esmė ta, kad jie turi visą tiekimo grandinę, o mes buvome paėmę tik jos dalį“, – dėsto A. Palskys.
E. prekyba nepasiteisino
„Pasaulio drabužių“ vadovas pasakoja, kad ėmėsi įvairių priemonių verslui gelbėti, tačiau paaiškėjo, kad jos kainuoja daugiau nei atneša naudos. Pavyzdžiui, įmonė bandė šokti į elektroninę prekybą, bet pasirodė, kad šis pardavimų kanalas nelabai tinka dėvėtiems drabužiams.
„Jei prekiauji naujais drabužiais, tai aprengi modelį, vieną nufotografuoji ir yra visa linija, nes turi krūvą vienodų drabužių. O dėvėtą kiekvieną reikia fotografuoti atskirai – reikia manekeno, reikia fotografo. Taip susidaro labai didelės išlaidos, kad tą drabužį galėtum internete pateikti, ir dar klausimas, ar tu jį parduosi. Išeina per dideli kaštai, kad dar ką nors užsidirbtum“, – teigia A. Palskys.
Bendrovė taip pat bandė vykdyti aktyvias reklamines kampanijas, taikyti įvairias akcijas, tačiau, vadovo teigimu, tai „buvo tik pinigų kišimas“.
„Viską darėme, ką tik galėjome išmąstyti, bet paskui pasibaigė pinigai“, – reziumuoja pašnekovas.
