Paslaugų importas tuo pačiu laikotarpiu sudarė 2,7 proc. ir 8 proc. viršijo praėjusių metų pirmojo ketvirčio rodiklį.
VDA duomenimis, labiausiai (56,4 proc.) augo finansinių paslaugų eksportas, pinigine išraiška – transporto paslaugų eksportas (165,1 mln. eurų).
Paslaugų eksportas į Europos Sąjungos šalis sudarė 74,5 proc. viso paslaugų eksporto ir per metus didėjo 15 proc. (dalis viso paslaugų eksporto struktūroje padidėjo 0,5 proc. punkto). Pagrindinė Lietuvos paslaugų eksporto partnerė 2023 m. pirmąjį ketvirtį buvo į kurią eksportuota 33,6 proc. daugiau paslaugų nei analogišku metu pernai.
Didžiausias importo augimas stebėtas statybos paslaugų sektoriuje (2,8 karto), pinigine išraiška labiausiai išaugo kelionių importas (77,6 mln. eurų).
Paslaugų importas iš ES valstybių sudarė 75,4 proc. paslaugų importo ir per metus padidėjo 25 proc. (dalis viso paslaugų importo struktūroje padidėjo 10,2 procentinio punkto). Pagrindinė paslaugų importo partnerė buvo Lenkija, iš kurios lyginamuoju laikotarpiu paslaugų importuota 9,2 proc. daugiau. Daugiausia iš Lenkijos importuota transporto ir kelionių paslaugų (atitinkamai 78,3 ir 11 proc.).
Statistikų teigimu, didžiausią paslaugų eksporto ir importo dalį (atitinkamai 52,5 ir 51,3 proc.) sudarė transporto paslaugos. 2023 m. pirmąjį ketvirtį didžiausias perviršis (1,1 mlrd. eurų) buvo kelių transporto paslaugų balanso, o didžiausias deficitas (176,6 mln. eurų) – jūrų transporto paslaugų balanso.
