„Reikia neužmiršti, kad yra kreditai ir visos garantijos. Net nusispjovus ir nuėjus, galbūt vis tiek kažkokių kreditų išduota įmonei ir tai turės poveikį“, – pirmadienį „Žinių radijui” teigė D. Dundulis.
„Taip, iš principo reikia išeiti iš tų rinkų. Ir mes čia kalbame ne tai, kad išeiti neprarandant pinigų, bet išeiti nepasidarant sau galo. Tu gali taip išeiti, kad viską prarasi“, – pridūrė jis.
„Norfos" vadovas priminė, kad kovo viduryje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino Maskvos teismo sprendimą, pagal kurį Lietuvos bendrovė turi sumokėti Rusijos įmonei. Anot jo, tai parodo, kad greitas Rusijos rinkos apleidimas yra institucijų nubaudžiamas.
„Jeigu įmonė nusispjauna ir išeina, Rusijoje įvyktų teismas ir čia būtų įvykdyti reikalavimai“, – tikino jis.
„Reikia sutvarkyti įstatymus, kad mūsų nenuskriaustų“, – siūlė „Norfa" vadovas.
Iki dabar Rusijoje veikiančio verslo klausimas į visuomenės akiratį grįžo prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo „Vičiūnų“ grupės įmonės tarptautinių sankcijų pažeidinėjimo.
Šį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai. Tyrimą atlieka Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai.
Praeitą savaitę portalas lrt.lt publikavo tyrimą, kuriuo atskleidė, jog „Vičiūnų“ grupei priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ į Sovetską bent 11 kartų vežė į sankcijas įtrauktas prekes.
Pranešama, kad iš Lietuvos į Kaliningradą buvo gabenamos aukšto prioriteto kovos lauko prekėms priskiriami gaminiai bei technologijos.
Prokuratūrai pradėjus tyrimą, „Vičiūnų“ grupės atstovai tvirtina, kad žiniasklaidoje pateikta informacija yra neteisinga.
Krašto gynybos finansavimui – mažesnės mokestinės lengvatos
Dainiaus Dundulio teigimu, sumažinus mokestines lengvatas Lietuva turėtų daugiau lėšų krašto gynybai finansuoti. Be to, anot verslininko, patys gynybos poreikiai turi būti deklaruojami skaidriau.
„Reikia lengvatas mažinti visas. Nes lengvatų Lietuvoje yra labai daug (...) su labai daug išimčių ir, kaip pasakyti, vieni lygesni už kitus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo D. Dundulis.
Taip pat, anot D. Dundulio, Lietuva turėtų ne sekti Estijos pavyzdžiu didindama pridėtinės vertės mokestį (PVM), bet ieškoti tvarių būdų ilgalaikiam mokesčių gynybai surinkimui. Verslininkas teigia pasigendantis ir lygybės tarp užsienio investuotojams ir vietiniam verslui suteikiamų lengvatų.
„Jeigu jau daliname tas lengvatas ateinančiam (verslui – ELTA), tai kodėl lietuviškam neduodate. (...) Tų vienodų sąlygų tikrai nėra ir jos visgi turi suvienodėti“, – pabrėžė D. Dundulis.
Pasak verslininko, norėdama didinti gynybos finansavimą, visų pirma valstybė turi užtikrinti krašto apsaugos sistemos skaidrumą.
„Visuomenė prieš keliant mokesčius (...) turi žinoti, kas bus nupirkta, padaryta (už didesnius mokesčius – ELTA). Dabar tik eina kalba, kad duokit pinigus, o ką mes padarysime, tai niekas nepasako“,
„Čia yra slaptų dalykų daug (...) Bet (apie tai – ELTA), kas yra neslapta, manau, visuomenė turi žinoti“, – akcentavo jis.
Trečiadienį premjerė I. Šimonytė inicijuoja trečiąjį verslo ir politikų susitikimą dėl finansavimo gynybai.
Kovą antrajame tokiame susitikime pristatytos keturios opcijos, kaip į kitų metų biudžetą būtų galima papildomai surinkti per 400 mln. eurų papildomam krašto apsaugos finansavimui.
Pagal pirmąjį variantą, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc., panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
