„Mes neskubame kažkokių sprendimų priiminėti, tikrai nieko nekeisime nuo sausio 1 d., mes kaip dirbome, taip ir dirbsime ir po to žiūrėsime, kaip įvykiai klostosi. Atvirai pasakius, turime labai nedidelius nurašymus. Tūkstančių tonų nurašymų neturime ir neturime šios problemos, išskyrus daržoves, bet jose galiojimo nėra. Mes galime parduoti, bet jų tokių niekas nebeperka“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė D. Dundulis.
„Yra dvejopas atsargų valdymas parduotuvėje. Ypač parduotuvėse, kur trūksta apyvartos, tai pagal lentynų dydį (...), parduotuvę reikia užkrauti prekėmis, kad ji gražiai atrodytų. Jeigu ji bus neužkrauta, pirkėjais žiūri nepatikliai ir tada yra tikimybė, kad jis mažiau lankysis“, – tvirtino jis.
D. Dundulis aiškino, kad yra prekybos tinklų, kurie gausiai nurašinėja prekes, tačiau „Norfa“ neturi šios problemos. Anot jo, nurašinėjami būna tik vaisiai ir daržovės, tačiau jie neturi galiojimo datos, taip pat nurašymai gali padidėti kalėdiniu laikotarpiu.
„Žinau, kad kai kurie tinklai krauna labai daug prekių ir po to labai daug nurašinėja, jiems tikrai yra bėda, bet mes kadangi visada siekiame prekiauti pigiau, negalime leisti daug nurašinėti ir stengiamės kitomis priemonėmis viską sutvarkyti, kad nebūtų perteklinių prekių“, – sakė „Norfos“ vadovas.
„Pas mus nurašymai būna labai nedideli, išskyrus kalėdinį periodą, jis būna sunkus, nežinome kiek nupirks ir tuo metu būna padidėję nurašymai, bet visu kitu metu nedaug nurašinėjame išskyrus vaisius ir daržoves. Joms neturime datos“, – pažymėjo jis.
Lapkričio pabaigoje Seimas priėmė siūlomas Maisto įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad maistas, kuris pasibaigus minimaliam tinkamumo vartoti terminui yra saugus ir tinkamas vartoti, gali būti parduotas. Pataisos įsigalios 2024 m. sausio 1 d.
Taip pat bus leidžiama vartotojams įsigyti ir vartoti saugių produktų ilgiau, taip mažinant mažmeninėje prekyboje susidarančių maisto atliekų kiekį.
Nuo naujųjų metų bus didinamas vartotojų sąmoningumas, tai yra, vartotojai bus skatinami vartoti saugų ir kokybišką maistą, paženklintą „Geriausias iki...“, nepaisant to, kad jo tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, taip keičiant neigiamas socialines normas šio maisto atžvilgiu ir skatinant domėjimąsi maisto ženklinimo žymų „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“ skirtumais.
Numatoma, kad Maisto įstatymo projektu siūlomo pakeitimo galima ekonominė nauda siektų 147,6 mln. eurų per metus.
Lietuvoje įdarbinti tarptautiniai vairuotojai iš trečiųjų šalių nekelia pavojaus, bet suteikia daug naudos
Institucijose kilus nerimui dėl galimos darbo imigrantų keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, Dainius Dundulis teigia, kad tarptautiniai vežėjai, kurie įdarbinami Lietuvoje, bet vykdo veiklą kitose šalyse, tokio pavojaus nekelia. Taip pat, anot jo, iš tokių vairuotojų darbo gaunama tik finansinė nauda Lietuvai.
„Galima sakyti, kad iš tarptautinių vairuotojų, kurie nebūna Lietuvoje, yra tik nauda. Nes jeigu Lietuvoje registruota įmonė, o vairuotojas važinėja Vakarų Europoje, mes iš to gauname pinigus, o tokio asmens pavojus yra mažas“, – pirmadienį „Žinių radijui” teigė D. Dundulis.
Taip pat „Norfa” vadovas abejoja, ar tokiems vairuotojams turėtų galioti kai kurie siūlomi sugriežtinimai, tokie kaip reikalavimas ilgiau kaip 5 metus šalyje gyvenantiems užsieniečiams išlaikyti valstybinės kalbos patikrinimą. Jo manymu, tokie reikalavimai turėtų būti taikomas pagal darbo pobūdį.
„Aš iš tarptautinių pervežimų vairuotojų nereikalaučiau. Nes nematau jokio tikslo ir naudos. Jeigu Lietuvoje dirba, tada galimai teisinga reikalauti, kad kažkokį kalbos minimumą turėtų žinoti. Gal pagal darbus turėtų būti“, – sakė jis.
ELTA primena, kad lapkričio pabaigoje vežėjai tvirtino, kad metinis 21,6 tūkst. kvotų limitas paslaugų sektoriuje, kurios skirtos darbuotojų ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių įdarbinimui, oficialiai išseko – Migracijos departamento duomenų bazėje jų nebeliko lapkričio 17 d.
Kadangi tokia situacija kartojasi trečius metus iš eilės, vežėjų atstovai kreipėsi į Vyriausybę, Susisiekimo, Socialinės apaugos ir darbo ministerijas bei Seimo Ekonomikos komitetą. Šių institucijų prašoma kuo skubiau didinti metinį kvotų limitą, kad logistikos sektoriaus veikla iki naujųjų metų nesutriktų, o dar geriau – jų išvis atsisakyti.
Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad augantis į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių srautas kelia grėsmę Lietuvos saugumui, atvykėliais dangstosi priešiškų šalių žvalgyba. O Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ketina parlamentui teikti įstatymų pataisas, kuriomis siekiama sugriežtinti legalios darbo jėgos imigraciją į Lietuvą. Tarp jų – reikalavimas ilgiau kaip 5 metus šalyje gyvenantiems užsieniečiams išlaikyti valstybinės kalbos patikrinimą.
