„Vienaip ar kitaip mokesčių didinimai palies visus gyventojus anksčiau ar vėliau. Dabar yra motyvuojama, kad pajus tik saujelė, kurie traktuojami kaip „blogieji”, kurie tarsi daug uždirba, bet moka mažai. Nepamirškime, kad tie, kas labai daug uždirba, procentiškai taip pat moka labai daug“, – pirmadienį „Žinių radijui” sakė M. Dubnikovas.
„Visų žmonių pajamos auga ir su laiku visi atsimuš į tuos mokesčių rėmus, kurie norimi nustatyti“, – pabrėžė jis.
Anot jo, mažinti pajamų nelygybę, ko teikdama reformą siekia Vyriausybė, galima kuriant kvalifikuoto darbo vietas ir žmonėms investuojant į kapitalą. Ekonomistas pabrėžė, kad didžiausi pajamų skirtumai atsiranda būtent iš kapitalo turėjimo ar neturėjimo.
„Visame pasaulyje egzistuoja pajamų nelygybė, ji buvo ir bus, jokie mokesčiai nesuspaus šių „žirklių”. Požiūris turėtų būti, kad pajamų nelygybę mažinti galima tik keliant apatinę eilutę į viršų. Ją galima kelti keliais aspektais, ne per pašalpas ar išmokas, bet kuriant kvalifikuoto darbo galimybes ir skatinant kapitalo valdymą. Nes pajamų nelygybės atsiranda dėl kapitalo turėjimo ar neturėjimo, aukštas pajamas turintiems žmonėms jas kelia valdomas turtas ir investicijos“, – aiškino ekonomistas.
M. Dubnikovas paminėjo, kad diskutuojant apie nepakankamą aukštas pajamas uždirbančių asmenų apmokestinimą, dažnai neatkreipiamas dėmesys į jų patiriamas dideles sąnaudas.
„Yra pateikiami teisininkai, kurie įstatymiškai negali būti neindividualioje veikloje ir kurie gauna dideles pajamas ir patiria dideles sąnaudas. Bet yra žiūrima tik pajamų eilutė“, – teigė M. Dubnikovas.
„Dažnai diskusijose maišomos pajamos su pelnais“, – paminėjo jis.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui.
Pagrindiniu įstatymų projektus svarstysiančiu komitetu patvirtintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Ekonomikos, Kaimo reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pataisos į parlamento posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Siūloma iki 2026 m. palaipsniui vietoje 15 proc. numatyti 20 proc. GPM tarifą. Taip pat numatoma nuo 120 iki 180 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) padidinti bendrų metinių gyventojo pajamų ribą, kurią viršijus taikomas papildomas 7 proc. tarifas. Tuo metu papildomu 5 proc. tarifu numatoma apmokestinti pajamas, siekiančias tarp 60 ir 120 VDU.
