„Sunku prognozuoti, kokia bus situacija, šiuo atveju saugumas yra didesnis. Akivaizdu, kad biudžetas turi grįžti prie fiskalinės drausmės ir didžiausia rizika, kad yra einama plona linija. Mažas nukrypimas galėtų duoti didesnę neigiamą įtaką“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė M. Dubnikovas.
„Tikimasi, kad kitais metais Lietuvos ekonomika augs ir pajamos į biudžetą kris, nes jos dabar krenta ganėtinai puikiai, prie to prisidėjo ir infliacijos buvimas. Infliacija skauda, bet kas liečia biudžetą, yra pakankamai gerai, nes srautas yra didelis“, – aiškino jis.
Kalbėdamas apie prioritetus 2024 m. biudžeto projekte, M. Dubnikovas išskyrė biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų kėlimą, taip pat gynybos ir sveikatos apsaugos finansavimą. Anot jo, jau daug metų yra numatomas spartus atlyginimų kylimas, kas formuoja „tam tikrą ramybę“.
„Akivaizdu, kad jau kurį laiką biudžetai yra formuojami tokia linkme, jog kelti naratyvą visuomenėje „nebijokite, nepulkite į depresiją, o pajamos augs“. Nepaisant visų iššūkių pajamos turėtų augti“, – sakė ekonomistas.
„Tai jau turbūt vyksta 8 metus iš eilės, kai atlyginimų augimas dviženklis procentinis. Tai formuoja tam tikrą ramybę. (...) Manau, kad reikia išlikti optimistišku, neprarasti emocinio stabilumo ir nepadaryti klaidų“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Koalicijos partneriai „laisviečiai" kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.
Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.
Kitais metais planuojama, kad „Sodros“ pajamos bus 7,64 mlrd. eurų, t. y. 8,2 proc. (579,5 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2023 m., o sąnaudos – 7,06 mlrd. eurų, t. y. 11 proc. (699,5 mln. eurų) didesnės nei 2023 m.
Pensijų anuitetų fondo (PAF) 2024 metų biudžete numatoma, kad pagrindinės veiklos įplaukos jame sudarys 16,4 mln. eurų, kai išlaidos – 3,3 mln. eurų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2024 metų biudžeto projekte numatoma, kad pajamos sieks beveik 3,5 mlrd. eurų, t. y. 13,5 proc. daugiau nei 2023 m. biudžete (3,05 mlrd. eurų). Išlaidos kitų metų PSDF biudžete turėtų sudaryti identišką sumą – beveik 3,5 mlrd. eurų ir taip pat augti 13,5 proc., lyginant su šių metų biudžetu.
„Balticconnector“ incidento poveikis Lietuvai – komercinis
Suomijos ir Estijos dujotiekio „Balticconnector“ pažeidimas neturės didesnio poveikio Lietuvos ar regiono apsirūpinimui dujomis, sako M. Dubnikovas.
Anot jo, reikiami šio kuro srautai užtikrinami per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, į kurį dujos atplaukia pirmiausia, o vėliau išskirstomos kaimyninėms šalims – Latvijai, Estijai, prireikus Lenkijai ar Suomijai.
Dėl to, ekonomisto nuomone, Lietuvai „Balticconnector“ incidentas turi komercinį poveikį.
„Mums patiems šiuo atveju pagrindinis poveikis yra komercinis – nusitraukia viena kryptis, kur negalėsime iš to uždirbti. Tai nėra reikšminga pačiai Lietuvai, bet tai nėra malonu“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė M. Dubnikovas.
„Kol turime terminalą ir jis funkcionuoja kaip funkcionuoja, iš tiesų apie kažkokį dujų badą arba dujų problemas kalbėti negalime“, – pridūrė jis.
„Balticconnector“ dujotiekis tarp Estijos ir Latvijos buvo pažeistas praėjusį savaitgalį. Suomijos valdžios institucijų teigimu, nuotėkis, dėl kurio buvo sustabdytas 77 km ilgio gamtinių dujų vamzdynas iš Estijos į Suomiją, įvyko dėl „mechaninės“ jėgos, o ne dėl sprogimo. Skaičiuojama, kad jungties remontas truks bent keletą mėnesių.
M. Dubnikovo teigimu, neveikiant jungčiai tam tikrais „kritiniais momentais“ gali kilti rizikų.
„Kai, galbūt, reikėtų balansuoti pateikiamas dujas. Pavyzdžiui, galbūt jos galėtų tekėti iš Suomijos į Baltijos regioną, (...) galbūt pas mus sutriktų tiekimas ir mums reikėtų. Tokia problema kelia riziką ir ji atsispindi dujų kainoje“, – sakė ekonomistas.
M. Dubnikovas pažymėjo, kad rinkų reakcija į incidentą „vienareikšmiškai buvo“, esą „reikšmingai reagavo“ pagrindinė Europoje Nyderlandų TTF birža.
„Dar prieš visus įvykius dujų kainos siekė apie 36–37 Eur/MWh, tuo tarpu jau penktadienį, sesijos pabaigoje, pasiekė 54 Eur/MWh. Tai yra praktiškai 50 proc. pakitimas per labai trumpą laiką“, – teigė M. Dubnikovas.
„Balticconnector“ yra vienintelis dujų importo į Suomiją kanalas, išskyrus SGD, nes 2022 metų gegužę, Maskvai įsiveržus į Ukrainą, importas iš Rusijos buvo sustabdytas.
Uždarius „Balticconnector“ dujų tiekimas Baltijos šalyse ir Suomijoje yra stabilus, poreikį užtikrina Klaipėdos SGD terminalas, bendras Lietuvos-Lenkijos dujotiekis GIPL, Inčiukalnio gamtinių dujų saugykla bei SGD terminalas Suomijoje. Pranešama, kad remontas užtruks mažiausiai penkis mėnesius, todėl šalis žiemą bus visiškai priklausoma nuo SGD importo.
Praėjusiais metais, tvyrant geopolitinei įtampai ir Maskvai sumažinus dujų tiekimą Europai, Baltijos jūroje įvyko keletas povandeninių sprogimų, per kuriuos trūko trys dujotiekiai, kuriais gamtinės dujos iš Rusijos buvo tiekiamos į Vakarų Europą.
