Sprendžiant iš „Jūrmalos“ sanatorijos pagrindiniame puslapyje skelbiamos informacijos, ji vis dar priima svečius. Vienintelė sąlyga – neigiamas „Covid-19“ testas.
Sanatorija „Belorusija“ oficialiai yra ne pelno organizacija, o jos valdybai priklauso dvi Baltarusijos ir vienas Latvijos pilietis. Jūrmalos bendrovė 2019-uosius baigė su 106 586 eurų nuostoliu, reabilitacijai priėmė 7049 pacientus, o Baltarusijos finansavimas siekė 319 377 eurus.
Lietuvoje sanatorija „Belorus“ sulaukė sankcijų: „Swedbank“ užblokavo bendrovės sąskaitą, o darbuotojams buvo nutrauktos išmokos – tiesa, atleidus iš darbo jiems buvo leista sumokėti vienkartinę pašalpą. Dauguma Druskininkų gydyklos darbuotojų yra Lietuvos piliečiai (beveik 400 žmonių). Jie surengė piketą, prašydami parlamento, vyriausybės ir Baltarusijos opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskajos pagalbos.
O štai Jūrmalos sanatorijai sankcijų pavyko išvengti dėl teisinių niuansų. Latvijos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba leidiniui paaiškino, kad Jūrmalos bendrovė yra susijusi su Baltarusijos prezidento administraciniu departamentu, kuriam sankcijos netaikomos.
„Reikia nepamiršti, kad finansiniai apribojimai dėl sankcijų nustatyti tik konkrečių asmenų, o ne visos valstybės atžvilgiu“, – pažymėjo Latvijos užsienio reikalų ministerija.
Koks gi skirtumas? Lietuvoje sanatoriją globoja Baltarusijos prezidento administracinio departamento pagrindinis ekonominis direktoratas, o Jūrmaloje – administracinis departamentas. Sankcijos nustatytos ekonominiam direktoratui, o ne administraciniam departamentui, aiškina laikraštis.
Užsienio reikalų ministerija taip pat pažymėjo, kad galimų slaptų Latvijoje registruotų juridinių asmenų ryšių tyrimu turėtų užsiimti teisėsaugos institucijos.
Finansų ir kapitalo rinkos komisijos atstovė Aija Brikše pokalbyje su leidiniu paminėjo, kad Jūrmalos sanatorija atkreipė komisijos dėmesį, tačiau tyrimo detalių neatskleidė.
