aA
Seimo priimtame naujos redakcijos Draudimo įstatyme yra kelios naujovės, ypač aktualios gyvybės draudimo sutartis turintiems arba jas pasirašyti planuojantiems gyventojams.
© TEISMAI.LT

Ketvirtadienį Seimas priėmė naujos redakcijos Draudimo įstatymą, kuriuo siekiama pagerinti draudimo paslaugų klientų interesų apsaugą. 89 parlamentarai balsavo už, nė vienas nebuvo prieš, dar 3 susilaikė.

Kaip DELFI paaiškino Lietuvos banko priežiūros tarnybos atstovas Darius Andriukaitis, naujoje redakcijoje įtraukti ir centrinio banko pasiūlymai.

Jei įstatymą pasirašys prezidentė, įsigalios nuostata, kad prieš sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, susijusią su kapitalo kaupimu, draudikas pateiktų ir informaciją apie visus draudimo sutarties mokesčius.

„Draudimo sutarties mokesčių dydį draudikas taip pat turėtų kiekvienais metais pranešti draudėjui raštu kartu su kita nurodyta periodine informacija. Tai suteiktų klientui informacijos apie išlaidas (sutarties mokesčius), kurias jis gali patirti naudodamasis draudimo sutartimi (sudaromą vidutiniškai 25 metų laikotarpiui), todėl klientas turėtų aiškesnį vaizdą dėl tokios sutarties naudingumo“, – paaiškino D. Andriukaitis.

Darius Andriukaitis
Darius Andriukaitis
© DELFI / Tomas Vinickas

Dar viena naujovė – apibrėžiamas investavimo krypčių valdymas, kad jis būtų efektyvus ir leistų pasiekti geriausią rezultatą klientui.

„Jei draudikas pats nevaldo investavimo krypties, jis negalės imti mokesčio už investavimo krypties valdymą. Draudikas turi nustatyti ir įgyvendinti investavimo krypčių valdymo politiką, ją nuolat stebėdamas ir vertindamas jos veiksmingumą. Investavimo krypčių valdymo politika turėtų būti prieinama draudėjams.

Draudikas privalėtų, esant reikalui, įrodyti, kad draudėjo pasirinkta investavimo kryptis buvo valdoma laikantis minėtos politikos. Šių reikalavimų įgyvendinimas sudarytų sąlygas aiškesniam ir atsakingesniam investavimo krypčių valdymui, kai yra sudaromos gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, sutartys. Be to, būtų draudikas negalėtų imti atlyginimo (mokesčio) už paslaugą, kurios pats neteikia“, – pasakojo Lietuvos banko atstovas.

Taip pat bus nustatytas reikalavimas, susijęs su išperkamosios sumos apskaičiavimu, kad apskaičiuojant išperkamąją sumą sukauptas draudėjo kapitalas negali būti mažinamas kitais mokesčiais ar draudiko nepadengtomis sąnaudomis.

„Išskyrus draudimo sutarties nutraukimo mokestį, kurio dydis turi atitikti tik su draudimo sutarties nutraukimu susijusias tiesiogines išlaidas arba turi būti lygus 2 proc. sukaupto kapitalo vertės, bet neviršyti 50 eurų sumos“, – pridūrė D. Andriukaitis.

Jo teigimu, šis reikalavimas leistų pasiekti labiau subalansuotą draudimo sutarties šalių interesų apsaugą ir užtikrinti, kad klientų gaunama nauda kaupiant lėšas bus tolygiau paskirstyta per visą sutarties laikotarpį. Šiuo reikalavimu taip pat siekiama pagerinti sąlygas klientams nutraukti gyvybės draudimo sutartį, susijusią su kapitalo kaupimu, bet kuriuo metu, jei ši nebetenkina jų lūkesčių.

Galiausiai, įstatyme nustatomas terminas, per kurį draudikas turėtų lygiomis dalimis išdėstyti ir iš draudėjo įmokų išskaičiuoti savo sąnaudas, patiriamas dėl gyvybės draudimo sutarčių, susijusių su kapitalo kaupimu.

„Toks terminas neturėtų būti mažesnis nei 3 metai arba per visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpis trumpesnis negu 3 metai. Šis pakeitimas įtvirtintų aiškią tokių sąnaudų padengimo draudėjo mokamomis draudimo įmokomis taisyklę, subalansuojančią draudėjo, draudiko ir draudimo tarpininko interesus“, – sakė D. Andriukaitis.

Neprieštarauja

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas DELFI sakė, kad visus šiuos pakeitimus iš esmės vertina teigiamai.

Artūras Bakšinskas
Artūras Bakšinskas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Aišku, kiekvienos naujovės įgyvendinimas atima daug žmogiškųjų resursų, finansinių išteklių. Vis tiek reikia pakeisti sistemas, apmokyti darbuotojus ir t.t. Tai ir dideli iššūkiai bendrovėms.

Kai kurie dalykai bendrovėms apsunkins gyvenimą. Tačiau tai palankios klientams permainos, tai mes Seime nesiėmėme kažkokių tai prieštaraujančių pozicijų – ką padarysi, reikia prisitaikyti“, – komentavo jis.

Identifikavo pilkąsias zonas

Dabartiniai pokyčiai iš dalies susiję su dar 2015 metais Lietuvos banko atliktu investicinio gyvybės draudimo rinkos tyrimu.

„Identifikavome „pilkąsias“ zonas, kuriose nėra užtikrinama tinkama vartotojų interesų apsauga. Todėl parengėme konkrečius pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus investicinio gyvybės draudimo rinka taptų iš esmės patikimesnė ir skaidresnė, būtų suvienodintos visų finansų rinkos dalyvių, siūlančių investavimo paslaugas fiziniams asmenims, pareigos ir atsakomybė, sumažėtų vartotojams kylanti rizika ir galimi praradimai“, – tuomet pranešime žiniasklaidai cituota Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.

Nurodyta, kad viena iš probleminių sričių – mokestis už turto valdymą imamas, nors gyvybės draudimo įmonės iš esmės tokios paslaugos neteikia. Dažnais atvejais draudikai investicinio gyvybės draudimo klientų turto ir jiems tenkančios rizikos nevaldo, o apsiriboja tik profesionalių valdytojų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų, į kuriuos investuojamos klientų lėšos, parinkimu.

Nepakankamas investicinio gyvybės draudimo produkto skaidrumas ir ribota konkurencija lėmė itin didelius komisinius atskaitymus. Dažnai klientams nebuvo atskleidžiami ir kitų investicijų valdytojų renkami mokesčiai, kurie galėjo turėti didelę įtaką kliento kaupiamo kapitalo dydžiui.

Pavyzdžiui, vartotojui pasirinkus rizikingą investavimo kryptį ir kaupiant po 58 eurus per mėnesį 20 metų, gyvybės draudimo įmonė išskaičiuotų 1 796 eurus mokesčių iš draudimo sutarties, o investicijų valdytojų mokesčiai sudarytų dar beveik 3 765 eurų.

Dar teigta, kad susirūpinimą keliančių problemų buvo ir investicinio gyvybės draudimo paslaugų pardavimo procese. Lietuvos banko atlikti tyrimai parodė, kad dažnai atmestinai ir neprofesionaliai nustatomi kliento poreikiai, tikslai ir rizikos tolerancijos lygis, surenkama informacija apie kliento žinias, patirtį ir finansinę būklę. Todėl buvo siūlomos klientams jų rizikos kategorijos neatitinkančios investavimo kryptys.

Draudžiančiųjų gyvybę laukia pokyčiai: naikina pilkąsias zonas
© DELFI / Karolina Pansevič

Rinka augs

Naujausioje Lietuvos draudimo rinkos apžvalgoje prognozuojama, kad 2018 metais gyvybės draudimo rinka Lietuvoje augs 4–6 proc.

„Gyvybės draudimo rinkoje išmokėta 151,4 mln. eurų, arba 33,0 proc. daugiau negu prieš metus. Labiausiai – net 61,6 proc. – padidėjo išmokų pasibaigus draudimo sutarties terminui suma, o tokių išmokų kiekis padidėjo 34,7 proc.

Tai lėmė, kad vidutinė išmoka, išmokėta pasibaigus sutarties terminui, padidėjo 819 eurais – iki 4 918 eurų. Tokį pasikeitimą lėmė 2002 metais sudarytos sutartys, kurių galiojimo trukmė buvo 15 metų.

Gyvybės draudimo sutarčių augimas 2002 metais buvo spartus, nes nuo 2003 metų sausio 1 dienos įsigaliojo ne tokie palankūs gyventojams GPM lengvatos taikymo pakeitimai.

Be to, 21,3 proc. padidėjo išmokų nutraukus sutartis suma, o tokių sutarčių kiekis padidėjo 61,2 proc. Toks rezultatas nelemtas dalinių išėmimų, kai sutartis lieka galioti, o draudėjas pasiima dalį sukauptos sumos. 24,8 proc. augo anuitetiniai rentos mokėjimai, tačiau ši suma nėra didelė ir tik nedaug paveikė galutinį rezultatą. Išmokų žaloms padengti suma padidėjo nedaug – 4,4 proc.“, – Lietuvos banko apžvalgoje rašoma apie 2017 metus.

A. Bakšinskas sakė, kad naujas reguliavimas rinkos augimui daug įtakos neturės. „Galbūt daugiau įtakos turi ekonominė situacija pasaulio finansų rinkose. Dar gali būti netinkami valdžios veiksmai, kada bloginamos sąlygos patiems klientams naudotis draudimo ar kitais produktais“, – sakė jis.

Kaip rašoma draudimo įstatyme, gyvybės draudimas, tai – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens gyvybe ir (ar) kapitalo kaupimu, draudimas, kai dėl apdraustojo mirties, kitokio draudžiamojo įvykio arba draudimo sutartyje nustatyto termino pasibaigimo mokamos vienkartinės arba periodinės draudimo išmokos.

Tuo metu tinklapyje investologija.lt dar paaiškinama, kad investicinis gyvybės draudimas atlieka dvi funkcijas.

„Pirma, tai yra finansinė apsauga nelaimės atveju. Apsidraudus investiciniu gyvybės draudimu traumos, neįgalumo, sunkios ligos atvejais draudimo kompanija jums išmokės draudimą. Gavę draudimą jūs turėsite pakankamai pinigų pragyventi su negalia, galėsite susimokėti už gydymo paslaugas, ar išlaikyti šeimą netekus pagrindinio maitintojo. Iš esmės investicinis gyvybės draudimas užtikrina finansinius poreikius tuomet, kai pats to negalite padaryti.

Antra, investicinis gyvybės draudimas atlieka taupymo funkciją. Pasibaigus, draudimo sutarties terminui draudimo kompanija grąžina sukauptą pinigų sumą. Sukaupta suma yra visų jūsų įmokų suma sumažinta draudimo mokesčiais ir padidinta investicine grąža. Dėl šios priežasties investicinis gyvybės draudimas yra ne tik rizikos draudimo priemonė, bet ir taupymo priemonė. Viena sutartis apjungia abu šiuos produktus. Bendra draudimo ir taupymo sutartis leidžia draudimo bendrovėms atpiginti patį draudimą, nes taip sutaupomi administravimo kaštai“, – rašoma jame.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Seimas spręs dėl statybininko kortelės įteisinimo (4)

Seimas svarstys, ar Lietuvoje įdiegti privalomą statybininko tapatybės kortelę. Šiuo...

Gyvai / Nauji bankų ir prekybos tinklų mokesčiai gali būti nelegalūs (18)

Seimo teisininkai įspėja, kad tiek finansų rinkos dalyvių mokestis, tiek stambios prekybos...

Seimas svarstys kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą

Seimas pritarė svarstyti kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo ( PSDF ) biudžeto...

„Revolut“ pradėjo klientų sąskaitų perkėlimą: pasislėpti nuo VMI ir antstolių – nebeįmanoma (104)

Panašu, kad lietuviams, kurie naudojasi bankines paslaugas teikiančia įmone „ Revolut “ ir taip...

„Nevelmei“ – bauda už nesaugią dantų pastą (2)

Alytaus dantų gydymo reikmenų prekybos įmonė „ Nevelmė “ nubausta už nesaugios dantų...

Top naujienos

Situacija Alytuje – pavojingesnė nei viešai kalbama: padangų degimas yra vienas iš nuodingiausių (9)

Kancerogeninės medžiagos, kaip benzenas ar benzpirenai, gali turėti ilgalaikį efektą, todėl...

„Revolut“ pradėjo klientų sąskaitų perkėlimą: pasislėpti nuo VMI ir antstolių – nebeįmanoma (104)

Panašu, kad lietuviams, kurie naudojasi bankines paslaugas teikiančia įmone „ Revolut “ ir taip...

Seimo užkulisiuose jau ieškoma atsvaros Karbauskiui: vektorius daugmaž aiškus (141)

Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui antradienį išsaugojus savo postą, prabilta ir apie galimą...

Dėl gaisro Alytuje Valdemaras Chomičius su šeima persikėlė į kitą miestą: kad tai rimta pajutome savo kūnu (25)

Praėjusią savaitę vienoje Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilęs gaisras tapo rimta problema....

„Valstiečių“ bėdos nesibaigia: atmestas ir naujasis automobilių mokestis papildyta (326)

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika antradienį plenariniame posėdyje pateikė Transporto...

Jauną mamytę pribloškė nepažįstamos moters įžūlumas: jei turėtų proto, susimąstytų (29)

Rašau kreipimąsi į visas anytas, uošvienes, mamas, tetas ir ponias, kurios jaučiasi itin drąsiai...

„The Washington Post“: Putinas su Orbanu uoliai nuteikinėjo Trumpą prieš Zelenskį ir Ukrainą (37)

Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pastangos spausti Ukrainą suteikti informacijos,...

Bankus ramybėje palikęs Seimas ruošiasi apmokestinti prekybos tinklus papildyta (18)

Seimo teisininkai įspėja, kad tiek finansų rinkos dalyvių mokestis, tiek stambios prekybos...

Po pripažinto pralaimėjimo iš Karbauskio laukia staigmenų: su Pranckiečiu vyksta ciniškas žaidimas (383)

Dar viena įtempta diena Seime ir dar vienas valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...