Rinkos apsukas diktuos ūkis
Panašiai kaip bukmekeriai, kurie nustato laimėjimo šansus ir priima lažybų dėl renginių rezultatų sumas bei išmoka laimėjimus, draudimo aktuarijai skaičiuoja ir analizuoja ryšį tarp surinktų draudimo įmokų ir išmokėtų išmokų. Pagal tai rengiamos metodologijos draudimo rezervams apskaičiuoti. Lietuvoje veikiančių draudimo įmonių aktuarijai teigia, kad dėl neigiamų nuotaikų pasaulio finansų rinkose Lietuvos draudimo sektoriaus pelnas šiemet gali būti mažesnis nei pernai, tačiau vis tiek gerokai viršys buvusį prieš 2-3 metus.
„Pernai draudimo rinka augo dėl kelių priežasčių: visų pirma, augančios nekilnojamo turto kainos, padarė įtaką draudimo sumai, todėl didėjo turto draudimo įmokos. Augančios statybų apimtys, turėjo įtakos inžinierinių draudimo poreikiui, o parduodamų naujų automobilių parko augimas lėmė transporto priemonių „kasko“ augimą“, aiškina Laimė Lazauskaitė, bendrovės „Ergo Lietuva“ Aktuarinio ir perdraudimo skyriaus vadovė. Tačiau, pasak jos, šalies ekonomikos lėtėjimas, reiškia, kad draudimo rinka neaugs taip sparčiai kaip ankstesniais metais.
UAB DK „PZU Lietuva“ prognozuoja, kad šiais metais ne gyvybės draudimo rinka augs apie 25 proc. Tačiau, nepaisant nemenko augimo tempo, Lietuvos draudimo rinkos skvarba toliau išliks viena mažiausių Europoje. „Vertinant ilgesnę 3 metų perspektyvą, Lietuvos draudimo rinkos augimas šiek tiek lėtės - iki 20 proc.
Lyginant su Rytų ir Vidurio Europos šalių rinkomis, Lietuvai prireiks 5-7 metų pasiekti šių šalių draudimo skvarbos lygį“, mano UAB DK „PZU Lietuva“ Planavimo ir analizės skyriaus vadovas Darius Kašauskas. Jo vertinimu, ne gyvybės draudimo rinkos struktūroje pagal produktus šiek tiek išaugs transporto (kasko) draudimo įmokų dalis (apie 30 proc.). Pagrindinė to priežastis – automobilių parko jaunėjimo tendencija, kuri po pernykščio naujų automobilių pirkimo bumo sulėtės, tačiau liks svarbiu veiksniu kasko draudimo rinkos augimui.
Spaudžia žalų infliacija
Kol kas Lietuvą ne gyvybės draudikai įvardija kaip “transporto draudimo šalį”, pridurdami, kad ateityje situacija neišvengiamai keisis. Tasčiau kol kas būtent transporto draudimas sudaro didžiąją dalį draudikų pajamų. “Lietuvos draudimo” Vyriausiasis aktuaras skyriaus vadovas Kęstutis Gadeikis pažymi, kad draudimo tendencijas veikiantys faktoriai neretai kompensuoja vienas kitą, todėl galutinis pokytis vartotojui beveik nėra juntamas.
„Statistika rodo, kad kasmet automobilių skaičius Lietuvoje padidėja apie dešimt procentų. Jei kelių pralaidumas nedidės ir toliau, tai daugėjant automobilių, didės avarijų rizika. Antra vertus, stebima ir kita tendencija – Lietuvoje naujų automobilių, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, bet daugėja”, - atkreipia dėmesį K. Gadeikis. –“Kuo naujesnis automobilis, tuo jis saugesnis. Be to, lietuviai įsigyja vis brangesnius automobilius. Taigi, nors draudimo įmokos pinigine išraiška bus didesnės, tačiau santykinai - palyginti su įsigyto automobilio kaina, - jos gal net ir mažės”.
Vienintelė nuostolinga draudimo rūšis Lietuvoje lieka vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas. Įmonės nesugeba suvaldyti rizikos, mažinti sąnaudų. Draudimo priežiūros komisija paskaičiavo, kad pernai gavusios 100 litų įmoką, įmonės dėl to patyrė 15 litų nuostolį.
Prognozuojama, kad dėl nuostolių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas ir toliau brangs. „Draudime itin juntama žalų infliacija. Dėl didėjančių darbo užmokesčio sąnaudų autoservisai didina įkainius, brangsta statybų kaina“,- pasak L .Lazauskaitės, tai neišvengiamai didina vidutinę žalą, todėl ateityje įmonės privalės didinti įmokas.
Draudimo aktuarijai prognozuoja, kad draudimo įmokų dydis keisis ne vien dėl infliacijos, bet ir dėl didėsančios asmens ir įmonių civilinės atsakomybės žalos. „Šiuo metu dar nėra nusistovėjusi praktika civilinei žalai išieškoti, bet ateityje šių žalų potencialas didės. Be to, keisis ir draudžiamų rizikų spektras. Rinka, reaguodama į poreikį, siūlys ir naujus produktus. Poreikį gali lemti ir teisiniai pokyčiai“,- vardija L. Lazauskaitė, kaip pavyzdį paminėdama Lenkiją, kurioje pastaruoju metu tin populiarėja teisminių išlaidų draudimas.
Gyvybės draudimas rengiasi augti
Vasarą draudimo rinkoje, kaip ir daugelyje kitų rinkų, paprastai jaučiamas tam tikras atokvėpis, tačiau iš esmės sezoniškumo įtaka vis mažėja. „Gyvybės draudimo rinka artimiausius keletą metų labai sparčiai augs. Pastaraisiais metais Lietuvoje draudimo bendrovės klientams pasiūlė ne tik naujų gyvybės draudimo paslaugų, bet ir paskatino investuoti draudimo lėšas“,- aiškina SEB „Gyvybės draudimo“ generalinė direktorė Baiginat Kamuntavičienė. Ir priduria, kad artimiausiu metu papildomai apsaugai - draudimui nuo kritinių ligų ar traumų – dėmesio bus skiriama dar daugiau.
Lietuvoje vis dar yra labai daug žmonių, kurių įsipareigojimai mirties atveju nebūtų dengiami. Yra tokių, kurių gyvybės draudimo suma padengtų tik nedidelę dalį prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Daudikų manymu, savo eilės laukia ir ilgalaikis sveikatos draudimas.
„Lietuvoje siūlomas sveikatos draudimas tėra tik viena iš ilgalaikio sveikatos draudimo rūšių. Taip apsidraudus dengiamos tik gydymo išlaidos. O ilgalaikis draudimas garantuotų fiksuotas draudimo išmokas senatvėje“,- paaiškina B. Kamuntavičienė. Sveikatos draudimo įkainiai šiuo metu dėl stiprios konkurencijos yra itin nedideli. O gyvybės draudimo įkainiai, dėl vis didėjančios draudikų konkurencijos palaipsniui mažėja.
Rinkos analitikai spėja, kad ši tendencija išsilaikys ir ateityje. Tiesa, nuogąstaujama, kad pasaulio rinkose prasidėję neramumai šiemet gali atvėsinti Lietuvos gyventojų norą rinktis investicinį gyvybės draudimą. Pastarasis pagal pasirašytas draudimo įmokas pernai augo sparčiausiai visoje draudimo rinkoje - 2,2 karto iki 617 mln. litų.
Ligas keičia terorizmas
Gyvybės draudikai šiuo metu labiausiai galvas suka dėl pensijų anuitetų ir sveikatos draudimo. Šių paslaugų finansinė rizika bendrovėms yra pati didžiausia. „Siūlydamos klientui anuitetą, draudimo bendrovės rizikuoja mokėti išmokas ilgesnį laiką, negu buvo prognozuota“, - sako B. Kamuntavičienė. - Be to, draudikai susiduria ir su problemomis, kurios aktualios kitose ūkio šakose – trūksta specialistų, brangsta darbo jėga.“
Pastaraisiais dešimtmečiais draudikai stebėjo ir vertino naujai atsiradusias ar padažnėjusias vadinamąsias civilizacijos ligas, pvz.: AIDS, didėjantį insultų ir infarktų, onkologinių ligų skaičių. „Taip pat draudimo rinkose itin daug diskutuojama dėl vis sunkiau prognozuojamos žmonių gyvenimo trukmės, kuri nuolatos ilgėja. Dėl to bendrovės priversto persvarstyti ir draudimo verslo modelius. Tobulėjant diagnostikai daugybė ligų gali būti atpažintos labai anksti ir sėkmingai išgydytos, todėl šie veiksniai gali turėti įtakos tam tikrų paslaugų (pvz., anuitetų, ilgalaikio sveikatos draudimo) draudimo apsaugai ir kainodarai“,- aiškina “Aviva Lietuva” vyriausioji aktuarė Rita Norgė.
Įmokos už gyvybės draudimo riziką tiesiogiai priklauso nuo prognozuojamo mirtingumo. Lietuvoje mirties priežasčių struktūra yra panaši į Europos Sąjungos valstybių narių ir pastaraisiais metais beveik nesikeičia. Pagal statistiką Lietuvoje tik 1 iš 8 mirčių įvyksta dėl išorinių priežasčių, t.y. ne dėl ligos.
„Nors išsivysčiusiose šalyse ilgėja gyvenimo trukmė, tačiau pastaraisiais metais šią tendenciją stabdo padidėjęs katastrofų skaičius bei terorizmas. Kurie iš šių faktorių ateityje turės didesnę įtaką ir nulems tolimesnę gyvenimo trukmės kitimo tendenciją, pasakyti sunku“,- pripažįsta “Hansa gyvybės draudimo” direktorius Mindaugas Jusius. Jo teigimu, ilgėjant gyvenimo trukmei ateityje gali mažėti draudimo įmokos už gyvybės draudimo riziką, tačiau reikia įvertinti, kad draudžiantis vėliau asmens sveikata gali būti silpnesnė, dėl ko draudimo įmokos gali išaugti.
Didėja klimato įtaka
Pastaraisiais metais ir ypač pernai išaugo draudikų nuostoliai dėl audrų, uraganų bei potvynių. „Klimato pokyčius ir gamtos sukeltas katastrofas tuose kraštuose, kur jos pasikartoja nuolat, tikėtina, draudikai vertins kaip nedraudžiamus įvykius“,- pasak “Aviva Lietuva” vyriausiosios aktuarės Ritos Norgė, nuo tokios rizikos pasekmių draudikai neapdraus dėl per didelių kaštų ir įmonėms gresiančių bankrotų, kurie iš esmės prieštarautų draudimo idėjai ir net nuskriaustų kitus klientus.
Dėl katastrofinių įvykių didžiausia nuostolių dalis (45 proc.) buvo patirta būtent Europoje. Pagal ankstesnių daugiau nei 30 metų statistiką Europos nuostoliai vidutiniškai siekdavo penktadalį viso pasaulio žalų. „Bent jau Lietuvoje ypač išskirtinių įvykių kol kas nebuvo, tačiau, vertinant pasaulines tendencijas, kuriose vis labiau išsiskiria įvykiai ir stichinės nelaimės dėl gamtinių jėgų padaromos žalos, didėja tikimybė, kad tai kažkada palies ir Lietuvą“, svarsto D. Kašauskas.
Anot jo, kita pasaulinė tendencija, kuri taip pat gali išryškėti ir Lietuvoje, tai - dėl žmogaus poveikio įvykusių nelaimių augantys nuostolių mastai. Pastaruosius lemia visame pasaulyje besiplečiantys ir sudėtingėjantys industriniai, inžinieriniai objektai, intensyvėjanti žmogaus veikla.
